Specialių mobiliųjų programėlių įdiegimas, viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, negalios nustatymo sistemos reforma – tai tik dalis numatomų pokyčių artimiausiais metais, kurie turėtų padėti žmonėms su negalia lengviau įsilieti į visuomeninį ar darbinį gyvenimą.

„Pokyčiai vyks tam, kad žmonės su negalia turėtų didesnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką, gauti jiems reikiamas socialines paslaugas bei priemones, kuriomis būtų pritaikoma tiek fizinė, tiek informacinė aplinka. Tikimės, kad netrukus prasidėsiantys kompleksiniai pokyčiai ženkliai padidins neįgaliųjų gyvenimo kokybę, o tuo pačiu sumažės jų diskriminacija visuomeniniame gyvenime“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Mobiliosios programėlės – viešųjų paslaugų prieinamumui didinti

Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi klausos negalią, klausos ar kalbos sutrikimų. Įvertinus tai, kad kiekvienas jų gyvena tarp girdinčiųjų artimųjų, draugų, naudojasi viešai prieinamomis paslaugomis, lietuvių gestų kalbos poreikis išauga net iki maždaug 30 proc. šalies gyventojų! Tačiau tiems, kurie visiškai negirdi ar neturi balso, vien tik vertėjų paslaugų nepakanka.

Informacijos neprieinamumas trukdo ne tik dalyvauti darbo rinkoje, bet ir naudotis prekėmis bei paslaugomis lygiai su visas visuomenės nariais, dėl informacijos trūkumo komunikacijos sutrikimų turintys asmenys patiria didesnį skurdą ir atskirtį.

Pagelbėti šiems žmonėms turėtų inovatyvios mobiliosios programėlės, skirtos komunikuoti regos ir klausos negalias turinčius asmenis. Programėlė įgalintų visus – ir girdinčiuosius, ir turinčius klausos negalią – tiesiogiai bendrauti vieni su kitais realiuoju laiku fiziškai nedalyvaujant vertėjui. Tai padėtų ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir tiesiogiai su darbdaviais ar paslaugų teikėjais, atsirastų naujos integracijos ir įsidarbinimo galimybės.

Numatoma įdiegti ir regos negalią turintiems žmonėms aktualius informacinių technologijų sprendimus, kurie suteiktų galimybę žiūrėti vaizdo informaciją. Investicinė kryptis apims ne tik programėlių kūrimą ir diegimą bei komunikavimo priemonių įsigijimą, bet ir tikslinės grupės supažindinimą, apmokymą šiomis priemonėmis naudotis, šviesti visuomenę apie naujas galimybes. Tam numatyta 2 mln. eurų.

Negalios nustatymo sistemos reforma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos Komisija ir Pasaulio Banku vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“, kuriuo siekiama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji būtų orientuota į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą.

Planuojama parengti metodinę informaciją institucijoms dėl „vieno langelio“ ir atvejo vadybos principų taikymo negalios vertinimo sistemoje. Tai reiškia, kad jau pirminiame negalios vertinimo etape būtų nustatomi kompleksinės pagalbos poreikiai ir pasiūlomas kompleksinis pagalbos paketas neįgaliesiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

Atlikus pakeitimus, bus geriau užtikrintos neįgaliųjų teisės ir sudarytos lygios galimybės visiems dalyvauti visuomenės gyvenime, įvertinus individualius asmens poreikius – bus suteiktos reikalingos priemonės ir paslaugos, padidės neįgaliųjų užimtumas atviroje darbo rinkoje.

Informacijos suprantamumas

Šiuo metu egzistuoja tik gestų kalbos vertėjų paslauga, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems asmenims, tačiau tai ne visada atitinka klausos negalią turinčių asmenų poreikius, pavyzdžiui, lankantis pas psichologą, bendraujant su artimu žmogumi ar pan.

Neįgalieji taptų savarankiškesni, jeigu atsirastų priemonės, kurios didintų fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių technologijų prieinamumą ir miesto, ir kaimo vietovėse. Nors teisės aktuose jau yra nustatyti reikalavimai, užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, tačiau nėra aiškių metodinių nurodymų ir standartų, kaip praktiškai užtikrinti informacijos prieinamumą komunikavimo sutrikimų turintiems asmenims. Vienas iš planuojamų darbų – „lengvai skaitomo“ teksto įteisinimas.

„Lengvai skaitomas“ tekstas itin reikalingas žmonėms, patiriantiems teksto suvokimų sunkumus, o ypač – asmenims su intelekto sutrikimais. Sutrikusios intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacija „lengvai skaitomu“ tekstu reikalinga 15 proc. populiacijos, o 5 proc.– ji būtina.

Informacijos šaltinis: https://socmin.lrv.lt/