Gyventi aktyviai žmones su negalia skatina savo pavyzdžiu

Didžioji dalis sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių užsidaro namuose ir mano, kad jų gyvenime nieko gero jau nebenutiks, sako kupiškėnas Gediminas Virbickas. Gediminas įsitikinęs – situacija keistis pradeda tuomet, kai šie žmonės yra įtraukiami į aktyvias veiklas. Tuomet jie pamato, kad yra žmonių, kurie ir panašioje situacijoje gyvena aktyvų visavertį gyvenimą, atsiranda noras kažką veikti, prasiplečia pažinčių ir interesų ratas. Vis dėlto regionuose tokių galimybių nedaug.

Regionuose žmonėms su negalia nėra kur sportuoti

Patį Gediminą į vežimėlį „pasodino“ išsėtinė sklerozė. Vyras ligai nepasiduoda, stengiasi gyventi kuo aktyviau. Tačiau jis sako pastebintis, kad daug žmonių su negalia, ypač provincijoje, pasiduoda ir nieko nebesiekia. „Šiems žmonėms ir į parduotuvę nuvažiuoti atrodo kažkas ypatingo. O ką jau kalbėti apie išvykas į gamtą, keliones ir pan. Daug kas sėdi slaugos vežimėliuose, net nežino, kad yra šiuolaikiškų, kuriais daug patogiau savarankiškai judėti“, – mintimis dalijasi G. Virbickas. Jis įsitikinęs – žmonėms su negalia itin naudingos sportinės veiklos. Tačiau Kupiškyje tokių galimybių beveik nėra.

Vyras pasakoja, kad yra įkurtas sporto klubas, žmonės su negalia gali pasportuoti prie Kupiškio marių įrengtoje treniruoklių aikštelėje, bet nuolatinės vietos, kur jie galėtų rinktis, neturi. Gediminas atstovauja Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungai. Jo teigimu, anksčiau organizacija įvairioms sporto veikloms gaudavo finansavimą iš savivaldybės, dabar užsiėmimus organizuojasi savanoriškai. „Kartais suorganizuojame kokią sporto šventę. Bet kai vyksta koks nors renginys, prikviečiame tik 20 žmonių per visą rajoną“, – apgailestauja Gediminas.

G.Virbickas džiaugiasi, kad neužsisėdėti padeda Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) inicijuojami projektai ir iniciatyvos. Aktyvi LŽNS veiklų organizatorė Ginta Žemaitaitytė dažnai pakviečia dalyvauti sąjungos organizuojamuose žygiuose, kelionėse, atvykti į kituose miestuose vykstančius renginius „Jei ne Ginta, iš viso užsisėdėtume. Traukia mus iš tos provincijos“, – sako Gediminas.

Išbandė šiuolaikiškus varytuvus

Kupiškėnus ir dalį rokiškiečių išjudino prie Kupiškio marių surengta sportinio užimtumo diena. Renginio dalyviai žaidė bočią, rankų miklumą išbandė smiginio ir baudų mėtymo į krepšį rungtyse. Tačiau bene labiausiai renginio dalyvius domino naujų hibridinių varytuvų pristatymas. Varytuvas – tai prietaisas, kuris padeda lengviau judėti neįgaliojo vežimėliu. Jis tvirtinamas aktyvaus tipo vežimėlių priekyje ir padeda lengviau įveikti didelius atstumus, pravažiuoti nelygiomis vietomis. Hibridiniai varytuvai varomi net tik rankomis, bet ir naudojant elektrą, akumuliatorius. Jie ypač naudingi silpnas rankas turintiems žmonėms. Gediminui buvo labai smalsu išbandyti unikalią varytuvų funkciją – valdyti juos žmogaus veidu (smakru ir kakta).

„Esu labai silpnom rankom. Norėjau sužinoti, koks tai yra daiktas. Pasijutau laisvas. Nuvažiavau ten, kur lankiausi tik sveikas būdamas. Neįsivaizdavau, kad pats ten galėčiau patekti“, – emocijomis dalijasi G. Virbickas. Jo teigimu, turint tokį prietaisą gyvenimas būtų visavertis. Dar ir dėl to, kad Kupiškis nuo sovietmečio prieinamumo prasme nelabai pasikeitęs. „Kur daro remontus, atgal sudeda tuos pačius bortelius ir šokinėjam. Maitinimo įstaigos nėra pritaikytos. Tai dar viena priežastis, kodėl žmonės nenori išeiti iš namų“, – pasakojo G. Virbickas. Jo teigimu, su varytuvais įveikti kliūtis gatvėje daug lengviau. Tiesa, tokie prietaisai yra brangūs. Įsigyti šiuos varytuvus atsirado galimybė LŽNS gavus Sporto rėmimo fondo finansavimą projektui „Žmonių su sunkia fizine negalia įtrauktis per sporto užimtumo veiklas.“

Gyventi aktyviai skatina savo pavyzdžiu

Pasak G. Žemaitaitytės, LŽNS jau daug metų rūpinasi, kad kuo daugiau, ypač sunkesnę negalią turinčių žmonių, gyventų aktyviau. „Deja, šiems žmonėms sunku įsitraukti į sportinę veiklą, nes aplinka, sporto bazės dažnai yra neprieinamos, nepritaikytos žmonių su negalia poreikiams. Taip pat dažnai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, ir galimybėmis, tinkamo pavyzdžio, paskatinimo. Norime šią situaciją keisti“, – sako G. Žemaitaitytė. Jos teigimu, problema aktuali ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų bei rajonų žmonėms su negalia. Pagal Higienos instituto 2018 m. atliktą „Suaugusiųjų gyvensenos tyrimą“ tik apie trečdalį suaugusiųjų nuolat užsiima aktyvia fizine veikla. Tikėtina, kad sportuojančių žmonių su negalia taip pat labai mažai. Dėl to Kaišiadorių, Kupiškio, Panevėžio m., Palangos m., Vilkaviškio r. buvo surengti sportinio užimtumo renginiai, kuriuose dalyvavo beveik 100 asmenų, iš jų didžioji dalis – žmonės su negalia.

Pasak G. Žemaitaitytės, tokių renginių tikslas – paskatinti žmones būti aktyvius. „Pastebėjau, kad kitiems žmonėms labai reikia motyvacijos, palaikymo, paraginimo. Dažnai girdžiu: „Niekas neišeis, neturiu jėgų, nesugebėsiu“ ir panašiai. Stengiamės padrąsinti žmogų ir savo pavyzdžiais parodome, kad jokio stebuklo nėra“, – pasakoja G. Žemaitaitytė. Jos teigimu, atvykę į renginius, kur skatinamos aktyvios veiklos, žmonės pamato, kaip sportuoja kiti, galbūt tokią pačią ar sunkesnę negalią turintys, ir patys pabando pasivažinėti šiaurietiškom lazdom, pamėtyti bočią, smiginį ar kamuolį į krepšį. Kitiems patinka ir jie patys jau drąsiau mankštinasi, ar į sporto klubą nuvažiuoja.

Ginta sako pastebėjusi, kad žmonės su negalia, ypač sunkesne, sportuodami geriau jaučiasi panašių galimybių turinčiųjų grupėje. Be to, jos teigimu, judėjimo negalią turintiems žmonėms didelis iššūkis – nepritaikyta sporto objektų aplinka. Neprieinami ne tik pastatai, privažiavimai, įvažiavimai, ne visur ir treneriai turi kompetencijų dirbti su negalią turinčiaisiais. „Norėtųsi, kad žmonės su negalia sportuotų kartu su kitais. Vingio parke smagu tarp kitų, bet suprantu, kad yra žmonių, kuriems savame rate saugiau ir drąsiau. Dėl to jiems reikėtų sudaryti tokias galimybes ir labai gerai, kad yra tokie projektai“, – sako G. Žemaitaitytė.

Sportuoti galima ir dienos centre

Taip pat žmonės su negalia gali sportuoti ir LŽNS dienos centre Vilniuje. Vyksta sporto užsiėmimai, bočios treniruotės, centro lankytojai gali žaisti smiginį, mini biliardą, šaškėmis arba sportuoti savarankiškai. „Yra žmonių, kurie sportuoja kasdien, kiti centre apsilanko 3 kartus per savaitę“, – pasakoja dienos centro atstovas Eugenijus Plioplys.

Sporto rėmimo fondo finansuoto projekto lėšomis dienos centrui buvo nupirktas bėgimo takelis. Pasak E. Plioplio, centro lankytojai noriai juo naudojasi. „Sportuojant stiprėja kojos, širdis, gerėja ištvermė, tai labai geras apšilimas prieš mankštas“, – teigia Eugenijus. Jo teigimu, kai kurie žmonės mėgsta vaikštinėti lauke, gryname ore, tačiau dalis mieliau renkasi takelį.

„Yra žmonių, kurie sunkiai eina, bet ant takelio puikiai jaučiasi. Žmogus saugiau jaučiasi, kai gali pasilaikyti, pasirinkti programą pagal savo galimybes. Kai kuriems žmonėms patinka, kad jie gali sekti savo pulsą, kalorijas, nueitą atstumą. Kas mėnesį ant bėgimo takelio treniruojasi iki 20 paties įvairiausio amžiaus žmonių su negalia. Suprasti, kaip jis veikia, padeda instrukcijos, parašytos lengvai skaitoma kalba”, – sako E. Plioplys.

„Tokie projektai labai reikalingi, žmonės pamato, kad galima gyventi ir kitaip. Tai lyg gaivaus oro gūsis mums, gyvenantiems provincijoje. Galėtume ir mes kažką panašaus daryti. Labai reiktų, kad ir savivaldybės remtų sporto veiklas per savivaldybes, tuomet daugiau žmonių galėtume įtraukti į aktyvią veiklą“, – pasakoja Gediminas.

G.Žemaitaitytė taip pat mano, kad projektas pasiteisino, vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad nevyriausybines organizacijas labai varžo reikalavimas 10 procentų projekto vertės prisidėti savo lėšomis. Žmonių su negalia organizacijoms labai sudėtinga rasti šias lėšas, ypač jei projekto vertė didesnė.

Projektas „Žmonių su sunkia fizine negalia įtrauktis per sporto užimtumo veiklas“ finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.