Sporto renginių organizavimas žmonėms su judėjimo negalia
Projekto tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms su judėjimo negaliomis, ypatingai judantiems neįgaliųjų vežimėliais, įvairios kompensacinės technikos pagalba, sportuoti, keliant jų pasitikėjimą savo jėgomis ir galimybėmis, mažinant neįgaliųjų socialinę atskirtį, formuojant teigimą požiūrį į žmones su negalia.
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvių fizinio aktyvumo situacija nėra gera – sportui ir aktyviam laisvalaikiui žmonės skiria per mažai dėmesio bei laiko. Lietuvoje neįgalieji sudaro apie 8 % visos šalies populiacijos, t.y. 250,00 tūkst. gyventojų. Remiantis ilgalaike LŽNS patirtimi, vykdant įvairius projektus, galima teigti, kad judėjimo negalią turinčių asmenų (apie 60 tūkst. šalies gyventojų) fizinis aktyvumas yra labai mažas. Pagrindinės to priežastys – nepritaikyta aplinka, tinkamo sporto inventoriaus bei metodikų trūkumas, sudėtingas nuvykimas iki sporto salės ar jų nebuvimas, nemokėjimas savarankiškai apsitarnauti (apsirengti, naudotis kompensacine technika ir pan.) bei finansinės problemos. Dažnu atveju neįgalieji labiau mėgsta suorganizuotas treniruotes, stovyklas ir kt. užėmimo veiklas, nei organizuotis patys.
Šiuo projektu bus sprendžiamos dvi problemos: pagrindinė – žmonių su negalia aktyvinimas per sportą ir fizinį užimtumą organizuojant jiems sportinius renginius bei dalyvavimą juose, kitas- visuomenės švietimas, kada žmonės su negalia savo pavyzdžiu paskatina ir kitus visuomenės narius sportuoti, būti fiziškai aktyviais, per sportą labiau rūpintis savo sveikata.
Projekto „Sporto renginių organizavimas žmonėms su judėjimo negalia“, Nr. SRF-SRO-2019-1-0191 įgyvendinimo laikotarpis: 2019-07-01 – 2022-11-15. Bendra projekto trukmė 41 mėn. Projektas finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis. Bendra projekto išlaidų suma – 69508 tūkst. eurų. Fondo lėšomis apmokama 64543 tūkst. Eurų.
Kas metai planuojamos vykdyti veiklos:
Sportinė „Šiaurietiško ėjimo“ stovykla
Stovykla bus organizuojama Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse, Klaipėdos raj. arba kitoje žmonėms su negalia pritaikytoje vietoje. 5 d. stovykla skirta asmenims, turintiems judėjimo negalias. Stovyklos dalyviai bus supažindinami su šiaurietiško ėjimo nauda žmonėms su negalia, dalyviams bus pritaikomos lazdos ir parengiami vežimėliai. Praktinėje dalyje vyks treniruotės.
Po stovyklos pagerės žmonių su negalia fizinė sveikata, jie sustiprės fiziškai. Tinkamai įvaldyta Šiaurietiško ėjimo technika duoda maksimalią naudą sveikatai. Šiaurietiškas ėjimas – ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta. Jis ypač tinka neįgaliems žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliais, kurie dėl sveikatos negalavimų negali bėgioti ar užsiimti kitu sportu.
Stovykloje dalyvaus žmonės su negalia iš visos Lietuvos. Dalyviai, neturintys šiaurietiško ėjimo lazdų, bus aprūpinti lazdomis. Dalyvaus 17 asmenų: 12 asmenų su negalia, 1 instruktorius, 4 savanoriai.
Sportinės savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla
Sportinės savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklos veiklos ir taikomos metodikos bus orientuotos žmonių su negalia motyvavimui gyventi sportiškai aktyvų ir kiek įmanoma savarankišką gyvenimą, o kad tai būtų įmanoma – būtina perprasti sportinio aktyvumo teikiamą naudą ir galimybes. Dienos eigoje, kiekvienas dalyvis dalyvaus 4 treniruotėse (bočia, stalo tenisas, vežimėlio valdymas, slalomų važiavimas, darbas su svarmenimis, krepšinis ar jo imitavimas, šachmatai ir pan.). Treniruotės bus parinktos taip, kad žmogus per dieną turėtų ir aktyvesnių ir pasyvesnių užsiėmimų.
Stovykloje dalyvaus žmonės su judėjimo negalia iš visos Lietuvos, viso 20 žmonių: 12 dalyvių (neįgaliųjų), 4 savanoriai ir 4 instruktoriai. Stovyklos instruktoriai, tai žmonės, kurie didelių pastangų ir kasdienio fizinio darbo dėka pasiekė aukštą savarankiškumo lygį. Šių žmonių paskirtis stovyklose ne tik vesti treniruotes, bet ir perteikti nuosavą patirtį, sudominti kitus stovyklos dalyvius.
Stovykla bus organizuojama Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškėse, Klaipėdos raj. arba kitoje žmonėms su negalia pritaikytoje vietoje
Dalyvavimas Vilniaus „Velomaratone“
Dalyvavimas didžiausiame Baltijos šalyse dviračių renginyje – Vilniaus „Velomaratone“. Dalyviai – aukštesnio savarankiškumo lygio, kurie geba važiuoti neįgaliųjų vežimėliais su specialiais priedais -varytuvais. Vieta – Vilnius. 10 asmenų, judančių neįgaliųjų vežimėliais, ir 5 savanoriai, važiuojantys dviračiais, įveikia pasirinktą velomaratono distanciją – 10, 20 ar 30 kilometrų. Neįgaliųjų įtrauktis – tik praturtina tokius renginius. Renginio metu betarpiškai bendraujant su kitais dalyviais, skleidžiama lygiateisiško dalyvavimo, bendro tikslo siekimo idėja. Žmonių su negalia dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose ugdo jų patriotiškumą, stiprina savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis.
Dalyviai su negalia savo pavyzdžiu paskatina žmones su negalia aktyviau įsitraukti į sportinę veiklą. Visuomenė labiau pažins žmones su negalia, kas neabejotinai prisidės prie socialinės atskirties mažinimo bei pozityvaus visuomenės požiūrio į žmones su negalia formavimo.
Dalyvavimas „Baltijos kelyje“
Didesnio sportinio pasirengimo, savarankiškumo ir ištvermės reikalaujantis renginys – „Baltijos kelias“. Žmonės su negalia, kartu su tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviais bei dviratininkais per 3 dienas įveikia daugiau kaip 600 km. Žmonės su negalia važiuoja neįgaliųjų vežimėliais su varytuvais estafetiniu būdu.
Dalyvauja 10 žmonių su negalia ir 5 savanoriai. Iš anksto suderinama dėl prieinamų nakvynių, maitinimosi vietų, tualetų.
Neabejotinai, žmonių su negalia dalyvavimas tokio pobūdžio renginyje, visuomenei trijose Baltijos šalyse parodo, kad žmonės su negalia kartu su kitais gali dalyvauti daug ištvermės ir pasirengimo reikalaujančiose sportinėse veiklose ir taip garsinti Lietuvą.
„Baltijos kelias“ didelei daliai šalies žmonių primena labai svarbų istorinį įvykį, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. rankomis susikibo 2,5 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, tokiu būdu simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais bei nepriklausomais. 2009 m. UNESCO įtraukė „Baltijos kelią“ į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
