Renginys „Turizmo prieinamumas žmonėms su negalia Lietuvoje“
Prieinamas turizmas – veikla, kuria užtikrinama, jog turistinės vietovės, turizmo produktai ir paslaugos yra prieinami visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinių apribojimų, negalios ar amžiaus.
Lapkričio 16 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga organizavo praktikos bendruomenės prieinamo turizmo srityje telkimo renginį „Turizmo prieinamumas žmonėms su negalia Lietuvoje“.
Renginyje dalyvavo įvairių su turizmo sektoriumi susietų sričių žmonės: turizmo politikos formuotojai, savivaldybių, regioninių plėtros tarybų atstovai, savivaldybių turizmo informacijos centrų specialistai, turizmo paslaugų teikėjai, mokymo įstaigų, rengiančių turizmo specialistus, atstovai, žmonių su negalia organizacijų atstovai.
Annagrazia Laura, organizacijos „Europos prieinamo turizmo tinklas“ (ENAT https://www.accessibletourism.org/?i=enat.en.about ) prezidentė pristatydama organizaciją sakė, kad ENAT yra ne pelno organizacija, įkurta 2008 m. Jos misija – siekti Europos turizmo vietų, produktų ir paslaugų prieinamumo visiems keliautojams ir skatinti prieinamą turizmą visame pasaulyje. A.Laura tai pat akcentavo, kad prieinamu turizmu turėtų susidomėti verslas, nes vykstant demografiniams pokyčiams, didėja poreikis geresnei prieigai. Jau dabar Europoje senjorai sudaro 65 proc. prieinamo turizmo rinkos. Šie žmonės gali keliauti ištisus metus, kelionėms skiria daugiausia pajamų.
Marius Gorochovskis, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) Ekonominės plėtros grupės (turizmo klausimai) vyriausiasis specialistas pristatė veiklas, kuris vykdo EIMIN, kad atverti turizmo sektorių žmonėms su negalia. „Reikia skatinti darnumą visose srityse (socialinį, aplinkosauginį, ekonominį) ir tada natūraliai rasis pritaikomumas“ , įsitikinęs M.Gorochovskis.
Biruta Švagždienė, Lietuvos sporto universiteto Sporto ir turizmo vadybos katedros profesorė keldama klausimą ką Lietuvai reikėtų daryti norint pasiekti turizmo proveržį, kaip vieną iš atsakymų siūlė įtraukti universalaus dizaino reikalavimą į viešųjų pirkimų konkursų specifikacijas. Profesorė, kalbėdama apie ISO standartų reikšmę įvairiuose gyvenimo aspektuose, supažindino dalyvius su LST ISO 21902:2021 „Visiems prieinamas turizmas Reikalavimai ir rekomendacijos“. Standartas paskelbtas 2021 m. liepos mėnesį, tačiau didelei daliai renginio auditorijos nebuvo girdėtas.
Jurgita Rudienė, Druskininkų savivaldybės Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja pasidalino prieinamumo pavyzdžiais, kurie jau įgyvendinti Druskininkuose ir kurie leidžia žmonėms su negalia jaustis savarankiškais. Druskininkai tikrai gali būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, planuojančios prieinamumo veiklas.
Greta Gruodė, Vilniaus kolegijos (VIKO) Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros vedėja pristatė, kad VIKO savo studentams įvairiose specialybėse ir įvairiuose kursuose turi įtraukę ir prieinamumo aspektus: apgyvenimo ir maitinimo paslaugų valdyme, turizmo produktų kūrime, Socialiai atsakingo verslo dalyke ir kt., disciplinose. VIKO Studentai atlieka mini tyrimus: įvertina ar paslaugas teikianti organizacija yra prieinama įvairias negalias turintiems asmenims, teikia siūlymus kaip tinkamai organizuoti darbus.
Konferencijos dalyviams buvo įdomu išgirsti ir žmonių su negalia patirtis keliaujant ir ką jie siūlo prieinamumo situacijai pagerinti.
Vytautas Pivoras, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkas, kaip pats save pristato – gestakalbis klajūnas, kartu su šeima (žmona ir trimis vaikučiais) aplankęs 37 pasaulio šalis nuo Aliaskos iki Australijos.
Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais kelionėse tenka susidurti, V.Pivoras vardino: esant problemai ar norint informuoti, būtina skambinti, susirašinėjimas neįmanomas (pvz. atsitikus nelaimei kelyje), ekskursijų gidai nemoka gestų kalbos, ne visuose muziejuose yra vertimas į gestų kalbą ar parengta įranga (pvz., nepakrautos planšetės), skiriasi informacija interneto svetainėje ir kasoje, paslaugos kaina nepriklauso nuo paslaugos prieinamumo (pvz.: kino seansai, koncertai, muziejai ir pan.), jo daugiavaikė šeima papildomai apmokestinama, paskutinės minutės informacija pateikiama garsiniu būdu (pvz., skrydžių laiko pasikeitimas, informacija apie gedimus, maisto patiekimą), apgailestavo, kad ne visur yra įleidžiamas su šuniu asistentu Naru.
Ginta Žemaitaitytė–Buinevičė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė pabrėžė, kad Lietuvoje visiems prieinamo turizmo nėra. Yra tik epizodiniai prieinamo turizmo reiškiniai – prieinamas viešbutis, regioninio parko lankytojų centras ar pojūčių takas, tačiau nėra sistemos, nėra bendros šalies vizijos bei strategijos.
Kalbėdama apie judėjimo negalios žmonių turizmą, akcentavo, kad labai svarbu ne tik trūkstamus nuolydžius įrengti ar duris išplatinti, tačiau, apie žmonių su negalia turizmą reikia kalbėti platesniame kontekste. Žmonės su negalia daug vilčių deda į vieningą Europos žmonių su negalia kortelę, kuri palengvins laisvą žmonių su negalia judėjimą Europos sąjungoje (ES), užtikrins žmonių su negalia galimybes naudotis vienodais privalumais įvairiose valstybėse narėse kultūros, laisvalaikio bei sporto paslaugų sektoriuose. Tai reiškia, kad kortelės turėtojai galės gauti daugiau nuolaidų ar papildomų privilegijų lankydamiesi muziejuose, pramogų parkuose ar kitose laisvalaikio vietose visoje ES. Be to, ši kortelė leistų įrodyti, kad žmogus turi negalią, net jei ji nematoma.
Šiuo metu neįgaliojo statuso tarpusavio pripažinimo sistemos ES valstybėse narėse nėra, dėl to po ES keliaujantiems žmonėms su negalia kyla nesusipratimų ir sunkumų.
„Neregiai ir silpnaregiai nori ir gali turistauti, svarbu tinkamai pasiruošti“, vienareikšmiškai teigė Audrė Grybauskaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos projektų koordinatorė.
„Tam, kad pažinti naujas vietas, apžvelgti nuostabius kraštovaizdžius, susipažinti su išskirtinės architektūros pastatais, pasimėgauti kitų šalių virtuvės ypatumais, regėjimas nėra būtinas.
Neretai neregiams ir silpnaregiams prireikia asmeninės pagalbos orientuojantis ar vizualinės informacijos perteikimui, tai ypač svarbu, kai nėra specialių pritaikymų ir aplinka nėra prieinama. O taip norėtųsi būti savarankiškais ir nesijausti priklausomiems nuo tėvų ar artimųjų pagalbos“, sakė Audrė.
*Daugiau informacijos apie projektą „Europos prieinamumo išteklių centras „AccessibleEU“: www.AccessibleEUCentre.eu
Renginio pranešimai:
Biruta Švagždienė_Reikalavimai ir rekomendacijos
Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė_Ar prieinamas turizmas žmonėms su negalia
Greta Gruodė_Visiems prieinamas turizmas
Jurgita Rudienė_Konferencijai Turizmas neįgaliesiems
Marius Gorochovskis_Turizmas prieinamas neįgaliesiems _EIMIN