„Teatras sveikatai“ kviečia žiūrovus pasinerti į emocijų tėkmę
Balandžio 12 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir Stalo Teatras rengia dieną „Teatras sveikatai“: bus parodytas spektaklis vaikams „Pasaka apie karalius“ (12 val.) ir 1 dalies veiksmo muzikos bei ebru tapybos reginys – patyrimas „Pievos“ (18 val.).
Turintys negalią vaikai ir suaugę spektaklius galės pažiūrėti nemokamai.
Renginio sumanytoja kompozitorė ir muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Gyvename vartotojų visuomenėje, kurioje klesti „tobulo grožio, sėkmingo žmogaus“ kultas. Viešojoje erdvėje mums rodyti savo jausmus neleidžia elgesio ir etiketo standartai. Net šeimose vaikams draudžiame reikšti neigiamus jausmus. Reikalaujame, kad jie laiku paruoštų pamokas, būtinai parneštų dešimtukus, priešingu atveju grasiname sankcijomis… Spektakliuose norime išlaisvinti emocijas, padėti žiūrovams suprasti savo emocines būsenas.“
Spektaklio „Pasaka apie karalius“ kūrėjos Saulė Degutytė ir S. Dikčiūtė, pasitelkusios psichodramos, muzikos ir dailės terapijos metodus, padeda vaikams suvokti ir įvardinti savo emocijas bei nuotaikas, moko juos kontroliuoti nerimą, pyktį ir baimę. Spektaklyje naudojama grafoprojektoriaus technika, kompozitorė S. Dikčiūtė muzikuoja įvairiais instrumentais. Spektaklio kūrėjos teigia, kad pasakose slypi terapinė jėga, kuri ugdo vaikus ir išlaisvina jų kūrybiškumą. Susipykus ir susitaikius šeimoje, visada galima apsikabinti ir pasakyti: „Nei čia buvo, nei čia ką…“.
O 1 dalies veiksmo muzikos ir ebru tapybos spektaklyje – patyrime „Pievos“ aktorė ir dailininkė S. Degutytė, kompozitorė, muzikos terapeutė S. Dikčiūtė bei kūno judesio terapijos specialistė Raima Drąsutytė pasakoja savo gyvenimo istorijas ir dalinasi emocine patirtimi. Pasakoja ne siužetu, žodžiais, o spalvų liejimo, meditatyvinės muzikos improvizacijos ir skambančios judesio plastikos priemonėmis.
Spektaklyje „Pievos“ naudojamas retas instrumentas termenvoksas reaguoja į kūno judesio terapijos specialistės R. Drąsutytės judesius, nulemtus jos vidinių emocijų, ir skleidžia garsus, kurie persipina su elektrinio smuiko melodijomis, ritmais bei išmaniu garso dizainu, kurį ,,čia ir dabar“ kuria garso režisierius Valdas Narkevičius…
R. Drąsutytė tvirtina: „Jei visapusiškai savo jausmus išgyveni, priimi, jie tarsi prateka kaip upė. Jei jausmus neigi, blokuoji, jie gali priminti apie save kūno skausmais arba išsiveržti destruktyviai. Šiame spektaklyje mes sakome „taip“ savo įvairiausioms jausminėms patirtims… Garsas, vaizdas ir judesys – puikios priemonės, kurios padeda „saugiai“ išreikšti ir suvokti savo jausmus.“