Profesinės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje neįgaliesiems teikiamos jau dvylika metų. Įgyvendinant profesinės reabilitacijos programą siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Profesinė reabilitacija ypač svarbi žmonėms, netekusiems darbingumo, dėl sveikatos problemų ar socialinių veiksnių negalintiems mokytis aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, tačiau norintiems ne vien gauti pašalpą, bet dirbti ir užsidirbti bei jaustis reikalingais visuomenei.
Profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimas ir perspektyvos buvo aptartos šių metų gegužės 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje diskusijoje. Tai jau antra tokia diskusija, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža. Pagrindinis šių diskusijų tikslas – aptarti aktualias profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems problemas bei numatomus profesinės reabilitacijos programos pokyčius. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura, šio departamento Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Ščerbickaitė ir skyriaus patarėja Milda Kojelienė, Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai. Į diskusiją susirinko profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų specialistai ir neįgaliuosius atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų nariai, kuriems aktualūs profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimo klausimai.
Ilgametė praktika parodė profesinės reabilitacijos paslaugų reikalingumą siekiant neįgalių asmenų integracijos darbo rinkoje. Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos miestuose. Pastaraisiais metais profesinės reabilitacijos dalyvių skaičius nuolat augo. 2017 metais programoje dalyvavo daugiau kaip 1200 asmenų, iš jų daugiau kaip 62 proc. pabaigę programą sėkmingai įsidarbino.
Vertindami profesinės reabilitacijos programos efektyvumą, Lietuvos darbo biržos specialistai atkreipė dėmesį ir į problemas, kurios iškilo įgyvendinant šią programą. Dažnai neįgalaus asmens profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas pernelyg formaliai, skiriama per mažai laiko jo profesiniams gebėjimams įvertinti, asmens individualaus pasirinkimo galimybės yra nepakankamos, nes teikiamų mokymo programų įvairovė profesinės reabilitacijos paslaugų įstaigose yra ribota. Pastebima, kad profesinės reabilitacijos programą baigusių dalyvių, kurie darbo rinkoje išsilaikė 12 mėnesių, kiekvienais metais mažėja. Tai rodo, kad pati profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo sistema turi būti tobulinama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai parengė ir pristatė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programos tobulinimo viziją. Planuojama, kad nuo šių metų spalio 1 d. darbą pradėsiančiai Užimtumo tarnybai bus perduotos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo funkcijos, kurias dabar vykdo Lietuvos darbo birža. Profesinės reabilitacijos paslaugas numatoma teikti ne tik neįgaliesiems, bet ir kitoms bedarbių grupėms: sergantiems priklausomybės ligomis, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietos, buvusiems pareigūnams ir kariams, ir kt.
Siekiama, kad visa profesinės reabilitacijos paslaugų sistema taptų patogesnė ir aiškesnė šias paslaugas gaunantiems žmonėms ir kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos specialistai atliks pageidaujančių gauti profesinės reabilitacijos paslaugas asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimą, nustatys profesinės reabilitacijos poreikį bei sudarys individualų užimtumo veiklos planą. Asmenims, kuriems nustatytas neįgalumas, nebereikės papildomai kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl profesinės reabilitacijos poreikio nustatymo.
Tikimasi, kad kuriama sistema leis lanksčiau suplanuoti asmeniui teikiamas profesinės reabilitacijos paslaugas. Negalią turinčiam žmogui bus sudaroma galimybė pasirinkti ir siūloma dalyvauti tik tose profesinės reabilitacijos priemonėse, kurios atitinka jo poreikius. Daugeliu atvejų tai leis sutrumpinti teikiamų profesinės reabilitacijos paslaugų trukmę.
Kurdami naują profesinės reabilitacijos paslaugų modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei neįgaliuosius vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Šių metų balandžio 25 d. vykusios diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai paprašė visus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančius centrus pateikti savo įžvalgas bei siūlymus, kokia turėtų būti profesinės reabilitacijos paslaugų sistema, kad būtų užtikrinta šių paslaugų kokybė ir efektyvumas.
Penki profesinės reabilitacijos centrai, remdamiesi užsienio partnerių ir darbo teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje gerąja patirtimi, paruošė ir pristatė siūlomus profesinės reabilitacijos paslaugų modelius. Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ specialistų nuomone, turi būti atskirtos asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir profesinių įgūdžių atkūrimo arba profesinio mokymo paslaugos. Diskusijos metu buvo svarstytas ir VšĮ „Vilties žiedas“ specialistų siūlymas, kad turi būti parengta ir įteisinta profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų įvertinimo bei atitinkamų licencijų suteikimo tvarka.
VšĮ „Rastis“ atstovė pastebėjo, kad teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia labai pasiteisina apmokymas darbo vietoje. Siūloma įvesti darbdaviams privalomas neįgalių darbuotojų kvotas. „Gal tai padidintų darbdavių suinteresuotumą įdarbinti žmones su negalia, paskatintų dalyvauti jų mokymo procese, rengiant darbuotojus darbo vietoje,“ – tikisi specialistė.
Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė akcentavo, kad neįgaliųjų perkvalifikavimas ir profesinis mokymas turėtų vykti bendrose mokymo įstaigose. „Mūsų nuomone, švietimo įstaigose turėtų būti didesnis, platesnis mokymo programų pritaikomumas. Švietimo įstaigos turėtų parengti savo specialistus ir adaptuoti mokymo programas įvairių žmonių grupių mokymui,“ – teigė H. Varnienė. Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorės nuomone, reikia skatinti neįgaliuosius mokytis bendroje švietimo sistemoje, taip stiprinti jų socializaciją ir integraciją į visuomenę.
Apibendrindama diskusiją Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad visų profesinės reabilitacijos centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pateiktos įžvalgos yra svarbios ir naudingos. Tikimasi, kad ilgametę patirtį profesinės reabilitacijos paslaugų srityje sukaupusios įstaigos aktyviai dalyvaus naujo profesinės reabilitacijos paslaugų sistemos modelio kūrimo etape. Visus diskusijos metu aptartus siūlymus artimiausiu metu planuojama apibendrinti ir šių metų birželio mėnesį pakviesti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų bei neįgaliuosius vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovus dar vienai diskusijai.