Siūloma tirpdyti beviltišką laukiančiųjų socialinio būsto eilę
Žmonių, laukiančių socialinio būsto, eilė šiandien katastrofiškai ilga, o teisės aktuose įtvirtintos kliūtys neleidžia jos pajudinti iš vietos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo iš esmės keisti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti tvarką, kad reikalingą paramą žmonės gautų gerokai greičiau.
Šiuo metu socialiniame būste gyvena apie 38,5 tūkst. šeimų (asmenų). Dar 31 tūkst. laukia kol jiems toks būstas bus suteiktas. Kasmet ši eilė pailgėja maždaug 3 procentais. Daugeliui šių šeimų pagal dabartinę situaciją galimybė išsinuomoti socialinį būstą ateitų tik po 20-30 metų.
„Dabartinė situacija iš tiesų netoleruotina. Teisinis reguliavimas sudaro gausybę barjerų efektyviai spręsti aprūpinimo socialiniu būstu klausimus, o žmonės metų metus nesulaukia kol gaus jiems reikiamą paramą. O jos juk reikia šiandien. Siūlome įtvirtinti galimybes savivaldybėms lanksčiau administruoti socialinį būstą, nustatyti daugiau paramos formų nuomojantiems ar įsigyjantiems būstą, įtvirtinti kitas priemones, kurios leis pakeisti padėtį iš esmės“, – sako ministrė A. Pabedinskienė.
Pradėti reikia nuo realios situacijos išsiaiškinimo, kiek žmonių iš tiesų šiandien reikalinga pagalba būstui įsigyti. Šiuo metu visi norintys gauti socialinį būstą privalo savo pajamas deklaruoti tik tuomet, kai pateikia paraišką dėl paramos ir tada, kai jau prieina eilė asmeniui skirti socialinį būstą. Tačiau jei žmogus laukia jo, tarkime, 10 metų, jo situacija gali būti radikaliai pasikeitusi. Todėl siūloma nustatyti, kad asmenys, norintys gauti paramą būstui, turi kasmet deklaruoti savo pajamas, kad valstybė nuolat turėtų aktualią informaciją apie poreikį ir neilgintų laukimo proceso tikrindama paramos nebereikalingų asmenų duomenų.
Laukiančiųjų socialinio būsto eilei sutrumpinti padėtų įtvirtinta galimybė kompensuoti dalį nuomos mokesčio, jei šie žmonės rinkoje išsinuomotų bet kurį kitą būstą. Jie turėtų sudaryti nuomos sutartį ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir galėtų gauti kompensaciją iki 50 proc. vidutinės būsto rinkos nuomos kainos. Šiuo metu galimybės teikti nuomos kompensaciją įstatymuose nėra numatyta.
Postūmį teigiama linkme taip pat duotų įtvirtinta galimybė leisti privatizuoti socialinį būstą arba nuomoti jį rinkos kainomis. Tai aktualu tais atvejais, kai socialiniame būste gyvenantys asmenys prasigyvena geriau ir nebetenka teisės į paramą būstui, tačiau norėtų likti toliau gyventi jiems suteiktame būste. Tokiu atveju savivaldybės galėtų nuspręsti leisti socialinį būstą išsipirkti arba toliau nuomoti jį rinkos kainomis. Tai sumažintų sudėtingų ir nepatogių iškeldinimo procedūrų skaičių.
Taip pat tai padėtų išspręsti dar vieną problemą. Šiuo metu apie 12,5 tūkst. socialinių būstų yra išnuomoti neterminuotam laikui. Juose gyvenantys žmonės, kuriems realiai jau nebereikalinga parama, nėra suinteresuoti užleisti būstą vargingesniems, o juos iškeldinti galima tik bendru sutarimu ar teismo keliu. Įtvirtinus galimybę socialinį būstą privatizuoti ar nuomoti rinkos kaina, iš šių butų būtų galima surinkti nemažai reikalingų lėšų. Paskaičiuota, kad pardavus juos per 10 metų būtų galima gauti virš 856 mln. litų. Už šią sumą savivaldybės galėtų nupirkti apie 11 tūkst. būstų ir jais aprūpinti trečdalį šiuo metu jo laukiančiųjų.
Dar viena siūloma naujovė – pakelti pajamų ribą nuo kurios asmuo nebetenka teisės į socialinį būstą. Šiuo metu asmenys į socialinį būstą nebegali pretenduoti jei jo pajamos viršija 5 proc. nuo nustatytos ribos, t.y. sudaro daugiau nei 55 lt. vienam asmeniui pajamų per mėnesį. Siūloma nustatyti, kad teisę į paramą asmenys prarastų tik tuomet, kai jų turtas ar pajamos viršija daugiau nei 20 proc. (220 Lt – asmeniui) nustatyto dydžio.
Į socialinį būstą šiuo metu pretenduoja žmonės, neturintys savo tinkamo būsto. Tarp jų – jaunos šeimos, našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys, neįgalūs asmenys (šeimos), šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų ir pan.
Išsamiau susipažinti su Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektais galima internete.
Galite atsisiųsti skaidres apie situaciją šioje srityje ir siūlomas naujoves.