Spalio–lapkričio mėnesiais Neįgaliųjų reikalų departamentas, bendradarbiaudamas su Ūkio ministerija ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga surengė seminarų ciklą „Prieinamas turizmas – turizmas VISIEMS“, skirtą turizmo ir kultūros sektorių specialistams, savivaldybių turizmo, kultūros skyrių darbuotojams, architektams, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovams. Seminarai vyko Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, juose dalyvavo per 200 dalyvių.

Seminarų tikslas – aptarti turizmo paslaugų prieinamumą neįgaliems asmenims, pagerinti turizmo srities specialistų žinias, didinančias kompetencijas, teikiant paslaugas asmenims su specialiaisiais poreikiais, taip pat pasidalinti gerąja patirtimi ir praktiniais pavyzdžiais.

Seminaro dalyvius sveikino Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, trumpai pristatydama departamento veiklą ir ypatingai aplinkos bei būsto pritaikymo neįgaliesiems projektus. A.Kandratavičienė taip pat paminėjo, kad rengiamas naujas statybų techninis reglamentas ir akcentavo, kad už lėšų trūkumą svarbesnis požiūrio keitimas, todėl šviesti ir mokyti įvairias visuomenės grupes ne mažiau svarbu negu priimti naujus teisės aktus.

Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus atstovės Lidija Bajarūnienė ir Kristina Bavėjan pristatė Lietuvos turizmo sektoriaus institucinę pertvarką ir turizmo prioritetus ateityje. 2017 m. į mūsų šalį atvyko 1,55 mln. turistų, kurie Lietuvoje paliko 1,89 milijardų eurų, kas sudarė 4,9 mūsų šalies bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos fondų investicijos turizmui pagal Ūkio ministerijos priemones 2013–2017 m. sudarė 241,8 mln. eurų, o 2014–2020 m. sudarys 23 mln. eurų. Kaip žinia, likviduojamas Valstybinis turizmo departamentas, kurio funkcijos perduodamos Turizmo politikos skyriui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir viešajai įstaigai „Keliauk Lietuvoje“. Šie dariniai, įgyvendindami ilgalaikę LR Seimo patvirtintą Lietuvos turizmo ilgalaikę strategiją siekia patenkinti užsienio ir vietinių turistų poreikius atrasti kažką išskirtinio, unikalaus, naudingo, netikėto, susijusio su legendomis ir mitais. Deja, bet nei Turizmo įstatyme, nei kituose Turizmo departamento direktoriaus įsakymais tvirtinamuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą, nėra nuostatų dėl turizmo prieinamo visiems.

Lietuvoje šiuo metu nė vienoje švietimo įstaigoje nemokoma, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga kartu su partneriais dalyvavusi tarptautiniame projekte, remiamame Europos Komisijos „Prieinamo turizmo programų, skirtų profesiniam mokymui, plėtra“ (TOUR4ALL) sukūrė mokymo programą, skirtą turizmo srityje dirbantiems arba planuojantiems dirbti specialistams. Ši programa 7 kalbomis, taip pat ir lietuvių, pateikta interneto svetainėje www.tour4all.org. 9-iuose šios programos skyriuose pateikta informacija apie neįgaliuosius ir žmones su specialiaisiais poreikiais (pagyvenusius žmones, besilaukiančias moteris, šeimas su mažais vaikais, žmones su laikinomis negaliomis, turinčius alergijas ir kt.), negalios rūšis, tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, infrastruktūros ir objektų pritaikymą, gerąją patirtį ir kt. Modulio turinys pristatomas PDF formatu, iliustruojamas vaizdo medžiaga ir animacijomis. Kad būtų lengviau pasiekti mokymosi rezultatų, parengtos praktinės užduotys ir pratimai. Dėstytojams parengtas dokumentas „Patarimai dėstytojams”, padedantis išdėstyti turinį tiesioginio mokymo aplinkoje. Išmoktai skyriaus medžiagai įvertinti pateikti testai. Testų rezultatai pateikiami automatiškai, besimokantieji gali juos sužinoti realiu laiku. Papildoma informacija ir šaltiniai pateikti „Sužinokite daugiau“ skiltyje.

Programoje taip pat parodoma prieinamo turizmo atnešama nauda. Dar 2014 m. Europos Komisija atliko tyrimą, kuris parodė, kad jei vidutinis turistas, keliaudamas po Europos Sąjungą, per dieną išleidžia 65 eurus, o per visą kelionę – 341 eurą, tai neįgalus turistas per dieną išleidžia 74,7 euro, o per visą kelionę – net 796 eurus. Dar daugiau išleidžia pagyvenę turistai: per dieną – 81,6 euro, o per visą kelionę – 852 eurus.

Šią, 50 valandų trukmės mokymą programą, pristatė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ugnė Šakūnienė. Jos manymu, ši programa suteikia unikalią galimybę gauti žinių, kurių kol kas labai trūksta Lietuvos turizmo ir apskritai aptarnavimo sferoje dirbantiems darbuotojams.

Jau keletą metų itin aktyviai prieinamo turizmo srityje dirbanti Lietuvos žmonių su negalia sąjunga atstovė Ginta Žemaitaitytė dalyvius supažindino su aplinkos ir informacijos prieinamumu. Nepaisant to, kad yra daugybė įvairių reglamentų, deklaracijų, rekomendacijų ir kitų teisės aktų, apie prieinamą turizmą, paties visiems prieinamo turizmo Lietuvoje kol kas nėra. Turizmo paslaugos žmonėms su negalia sunkiai prieinamos, mažai informacijos apie neįgaliųjų turizmo galimybes. Jei yra koks nors visiems pritaikytas informacinis centras ar pojūčių takas, tai iki jo neįgaliajam sunku privažiuoti, o jei pavyksta, tai nėra kur pavalgyti, negalima apžiūrėti aplinkinių lankytinų objektų, nes jie nepritaikyti, gali būti, kad net tualetu nepavyks pasinaudoti. „Bendros šalies vizijos bei strategijos nėra, o Lietuvos turizmo infrastruktūra mažiausiai pritaikyta žmonėms su negalia iš visų trijų Baltijos šalių“, – sakė G.Žemaitaitytė.
Buvo parodyta, kad neįgaliųjų turizmas – neišnaudota turizmo rinkos dalis. Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, 1950 m. pasaulyje keliavo 25 mln. žmonių, o 2005 m. šis skaičius išaugo iki 800 mln. (32 kartais daugiau). Ta pati organizacija daro prielaidą, kad 2020 m. keliaujančiųjų skaičius išaugs dar 2 kartus – iki 1,6 mld.
Taigi, kas trukdo žmonėms su negalia keliauti? Visų pirma – aplinkos barjerai. Tai nepritaikytas transportas, architektūriniai barjerai: prieigos, objektai, pastatai, taip pat komunikaciniai (aptarnaujantis personalas negeba bendrauti su neįgaliaisiais) bei kelionės planavimo barjerai (sunku rasti tinkamą informaciją, dažnai paslaugų teikėjai negeba paaiškinti apie paslaugų prieinamumą, teikiama klaidinga informacija, trūksta informacijos kitomis kalbomis). Tačiau už aplinkos barjerus ne mažiau svarbūs – socialiniai barjerai. Tai mokymų turizmo srityje dirbantiems žmonėms, sąmoningumo stoka ir požiūrio barjerai. Institucijos visą dėmesį sutelkia į aplinkos barjerus, tačiau visiškai neskiria dėmesio kliūtims mūsų visų galvose.

Architektė, Klaipėdos universiteto docentė Ramunė Staševičiūtė savo pranešime „Universalus dizainas: teorija ir praktika“ sakė, kad projektavimas yra kūrybinė veikla, kurios tikslas – nustatyti daugialypius objektų, procesų, paslaugų ir jų sistemų ypatumus viso gyvenimo ciklo metu (tiek statinio, tiek žmogaus), todėl projektavimas (design) yra pagrindinis naujausių technologijų humanizavimo veiksnys ir esminis kultūrinių bei ekonominių mainų veiksnys. Projektavimas pačia savo prigimtimi yra tarptautinis, todėl jo kalba yra universali.

Pristatydama teoriją architektė parodė, kad vien statybos reglamentas sudaro 64 tomus, tačiau rodydama praktinius Klaipėdos pavyzdžius rado tik vieną kitą gerąjį pavyzdį ir daug taisytinų dalykų. Ypatingai daug diskusijų sulaukė „garsusis“ Klaipėdos XVI amžiaus grindinys. Grindinys saugomas kaip kultūros paveldas. Įdomiausia, kad net XVI a. grubus akmenuotas grindinys turėjo dvi lygias juostas, skirtas arkliams. Arkliai buvo brangus turtas, todėl buvo saugomi, kad nesusižeistų. Tačiau XXI visiškai pamirštamas žmonių saugumas, nors norint galima suderinti abu dalykus – ir paveldą, ir prieinamumą.

Vilniuje pranešimą skaičiusios CPVA Struktūrinių fondų ir investicijų II departamento Socialinės apsaugos projektų skyriaus viršininkės Justinos Jakštienės tema – „Universalus dizainas. Kodėl neturėtume jo pamiršti?“ Lektorė pristatė Europos Sąjungos horizontaliuosius principus bei universalų dizainą reglamentuojančius teisės aktus, kas yra universalus dizainas ir kaip jis reglamentuojamas Lietuvoje, taip pat parodė, kad mūsų šalyje vieną pensijinio amžiaus žmogų 2016 metais išlaikė 4 dirbantieji, tačiau jau 2020 m. prognozuojama, kad vieną pensijinio amžiaus žmogų išlaikys tik du dirbantieji. Taigi senstančioje visuomenėje universalus dizainas svarbus ir kuo ilgiau išlaikant žmonių savarankiškumą.

Kaune kalbėjęs architektas Rytis Kaminskas sakė, kad „Universalus dizainas prasideda nuo asmeninio dizaino“. Architektas pristatė Kauno miestą, kaip jo gyventojas ir apžvelgė teigiamus poslinkius, bei net naujai projektuotose vietose likusias grubias klaidas. Pavyzdžiui, naujai rekonstruotoje Laisvės alėjoje suprojektuotas vandens nubėgimo griovelis priverčia kluptelti ne vieną praeivį, o už jo užkliuvusiems mažiems vaikams su paspirtukais gresia rimtos traumos.
Architekto nuomone, jo kolegos jau išmokę pristatyti objektus taip, kad jie nekliūtų aplinkos pritaikymo tikrintojams, ir mano, kad požiūris kur kas svarbesnis už taisykles, kurių laikytis galima tik dėl paukščiuko.

Visi trys seminarai susilaukė daug dėmesio ir pastabų, kad prieinamumo tema turėtų būti aktyviau ir plačiau propaguojama, nes požiūrio keitimas kartais svarbesnis už daugybę teisės aktų. Vis tik buvo pastebėjimų, kad šiuo metu nesilaikantieji įstatymų praktiškai nenukenčia, todėl reikalingi tobulesni kontrolės mechanizmai – ypač po pusmečio ar net dar vėliau, kai statinys priduotas ir visi reikalingi pritaikymai pamirštami – ant nuolydžių įsitaiso gėlių klombos, neįgaliųjų tualetai virsta viso ko prigrūstais sandėliukais, o brangūs keltuvai iš viso neveikia.

Galite susipažinti su pranešimais, kurie buvo pristatomi renginių metu:

• Lietuvos turizmo sektoriaus institucinė pertvarka ir turizmo prioritetai ateityje
• Prieinamo turizmo programų, skirtų profesiniam mokymui, plėtra
• Universalus dizainas. Kodėl neturėtume jo pamiršti
• Aplinkos ir informacijos prieinamumas visaverčiam gyvenimui
• Universalus dizainas prasideda nuo asmeninio dizaino
• Universalus dizainas: teorija ir praktika