Misterijos bruožų turinčioje ,„Nojaus arka“ Adomą ir Ievą įkūnijo genetinių sutrikimų turintys artistai Larisa Liubomirova ir Aurimas Lukšys. „Pasaulio sukūrimo“ istorija scenoje perteikta pasitelkus ryškias vaizdo ir muzikos priemones. Saulė Degutytė, nugara į žiūrovus klūpodama avanscenoje, grafoprojektoriaus pagalba ant ekrano „piešė“ Rojaus vaizdus. Adomas ir Ieva pykosi ir taikėsi šių vaizdų fone, vertino juos. Scenos dešinėje, kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės vadovaujami, vežimėliuose sėdinčių žmonių su judėjimo negalia ansamblis įvairiais instrumentais mušė ritmą, dainavo, skleidė garsus… Ištraukas iš Šv. Rašto skaitė Andžej Matusevič (puikiai išlavinta scenos kalba, raiški, be akcento) – savotiškas „pasaulio Kūrėjo“ balsas. Net artisto vežimėlis reginyje atrodė kaip svarbus scenografijos erdvės akcentas. Muzikinio reginio pabaigoje, skambindami varpais, visi dalyviai susibūrė į ratą…

Organizacinės problemos ir siekiai

Neįgaliųjų teatrų festivalio reikalus aptaria Lietuvos žmonių su negalia sąjungos meninių – socialinių projektų vadovė Snieguolė Dikčiūtė: „Festivalis keičiasi: vis daugiau į neįgaliųjų teatrų veiklą įsitraukia profesionalių menininkų, spektakliuose gvildenamos rimtesnės temos. Anksčiau regionuose vyravo agitbrigadų kryptis. Svarbu, kad su tokiomis trupėmis dirbtų atsidavę profesionalai (pvz., Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro teatro trupei vadovauja pantomimos meistras Virgis Bortkevičius). Trupės laukia festivalio, atsakingai jam ruošiasi. Begaso prizas – simbolinis paskatinimas. Tam, kad neįgaliųjų teatrų laivas įsisuptų, reikalingas finansavimas tiek regionuose, tiek sostinėje. Mūsų svajonė – tarptautinis festivalis. Štai kaimyninėje Lenkijoje, Geldapėje (lenk. – Gołdap), rengiamas rimtas tarptautinis žmonių su negalia mažųjų teatro formų festivalis. (Jame 2012 metais kaip tik ir įvyko „Nojaus arkos“ premjera.) Jis trunka tris dienas. Rengiamos kūrybinės dirbtuvės teatrų vadovams ir neįgaliems artistams.

Mums keblumų kelia valstybės požiūris, kaip rūpesčio objektas esame „tarp“ Kultūros ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiemet paramos iš Kultūros rėmimo fondo negavome. Festivalį parėmė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Festivaliui reikia nuomoti salę, samdyti scenos technikus, vedėjus, organizuoti dalyvių maitinimą… Dėl lėšų stygiaus negalime rengti kūrybinių dirbtuvių, kviestis kolektyvų ir lektorių iš užsienio. Idėjų daug, bet stinga finansinės atramos Lietuvoje.

Lietuvos mokslo akademijos tarybai pateikėme svarstyti kultūrinės plėtros tyrimo projekto paraišką „Neįgalių asmenų ir profesionalių menininkų socialinė sąveika modernaus tarpdisciplininio meno kūryboje“ (autorės – dr. Audronė Brazauskaitė, Snieguolė Dikčiūtė). Tyrimas truktų dvejus metus ir atskleistų, kaip keičiasi neįgalieji ir profesionalūs menininkai, kurdami kartu. Pastebėta, kad mažėja menininkų, dirbančių su neįgaliaisiais, egocentrizmas. Svarbūs ir visuomenės pokyčiai tiek neįgalių asmenų, tiek savo atžvilgiu.

Daugeliui žmonių su judėjimo ar proto negalia teatras tapo svarbia gyvenimo dalimi. Su kai kuriais Vilniaus neįgaliųjų dienos centro lankytojais tarpdisciplininio meno srityje dirbu jau 15 metų. Paprastai susitinkame du kartus per savaitę. Prieš premjeras repetuojame kiekvieną dieną, kaip ir kiekvienas meno kolektyvas. Svarbu atskleisti tokių žmonių meninius, kūrybinius gebėjimus. Esama specialių metodikų, kaip dirbti su sergančiais išsėtine skleroze ar cerebriniu paralyžiumi, su turinčiais dauno sindromą, autistais. Remiamės asmenybinės raiškos ir komunikatyvinių ryšių kūrimu – žmonės bendrauja per meno medijas; svarbus tampa ne pats kuriantis asmuo, o bendras kūrybinis procesas. Įvyksta vienas kito atradimas, stebuklas… Išsilavinimo, tikėjimų, pažiūrų, gebėjimų ir kitokie skirtumai nebetenka reikšmės. Iš pradžių, beje, būta atskirties tarp turinčių proto negalią ir judėjimo. Pavyko ją peržengti. „Nojaus arkoje“ dalyvauja žmogus, patyręs insultą; gražu stebėti, kaip jo sveikata pamažu gerėja, kaip muzikavimas ir dainavimas jam padeda, kaip jis net dvasiškai prisikelia… Su įvairių negalių žmonėmis kuriame performansus atvirose erdvėse, misterijas bažnyčiose, muzikinio veiksmo renginius.“

Straipsnis paskelbtas iš www.kulturpolis.lt