Projektas „Parama neįgaliesiems“ – greitesnė neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Sėkminga darbo paieška priklauso nuo įvairių veiksnių: įgytos profesijos paklausos darbo rinkoje, asmeninių įgūdžių ir kompetencijų, galimybės įrodyti savo profesinius gebėjimus ir pranašumus darbdaviui. Darbo paieška dažnai ir sveikam darbingo amžiaus žmogui yra sudėtingas dalykas. Todėl visiškai suprantama, kad žmonės, turintys negalią, patiria dar didesnius sunkumus ieškodami sau tinkamo darbo, norėdami aktyviai dalyvauti veikloje. Daugelį metų neįgalieji yra viena iš tikslinių grupių darbo rinkoje, kuriems skiriamas nemažas dėmesys atkuriant jų darbingumą ir padedant įgyti profesines kompetencijas.
Trečius metus Lietuvos darbo biržos vykdomas projektas „Parama neįgaliesiems“ parodė, kad šalyje yra nemažai neįgaliųjų, kurie nori dirbti ir būti reikalingi visuomenei: į profesinės reabilitacijos programą iš visų 1,7 tūkst. nusiųstųjų sėkmingai baigė ir įgijo naujų įgūdžių arba atnaujino prarastus profesinius gebėjimus daugiau nei 1,3 tūkst. dalyvių.
Populiariausios tarp profesinės reabilitacijos dalyvių – apskaitininko, buhalterio, verslo organizatoriaus, smulkiojo verslo organizatoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, meno dirbinių iš odos, želdynų prižiūrėtojo, kasininko, meno dirbinių iš odos, virėjo, siuvėjo mokymo programos.
Įsidarbino daugiau kaip 50 proc. dalyvių, įgijusių siuvėjo, virėjo, kirpėjo, kasininko pardavėjo, verslo organizatoriaus, želdynų prižiūrėtojo profesijas.
Projekto vadovė Roma Narečionienė pažymėjo, kad besibaigiantis projektas „Parama neįgaliesiems“ – geras postūmis neįgaliems žmonėms. Pasak jos, ne vienas programos dalyvis akcentavo, jog įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, o tai padėjo suvokti, kad negalia nėra esminė kliūtis įsidarbinant.
Be to, padedant integruotis neįgaliesiems į darbo rinką, visuomenė mokosi tolerancijos, bendrauti su neįgaliais žmonėmis, jiems padėti, nenuvertinti jų gebėjimų ir galimybių. Taip pat negalima pamiršti ir ekonominės pusės – pradėjusiems dirbti negalią turintiems žmonės nebereikia tiek valstybės paramos, kiek reikia nedirbantiems, – įsitikinusi projekto vadovė.
Šiais metais per pirmąjį pusmetį dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje buvo nusiųsti 227 žmonės su negalia. Čia jiems suteikiama galimybė ugdyti ar atkurti darbingumą, profesines kompetencijas ir pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje, tuo pačiu įgyjant naujų profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, o tai skatina toliau domėtis pasirinkta profesija ir norą sugrįžti į darbo rinką.
Pagrindinis profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo rezultatas ir vertinimo kriterijus yra neįgaliojo įsidarbinimas, tai yra aktyvus jo dalyvavimas darbo rinkoje. Projekto įgyvendinimo metu po šios programos baigimo į darbo rinką sugrįžo 673 neįgalūs asmenys, iš jų šių metų pirmąjį pusmetį – 139 žmonės su negalia. Daugiausiai pradėjo dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis ir tai rodo didesnę tikimybę, kad jie dirbs ilgesnį laikotarpį. Kiti neįgalieji, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo savarankišką veiklą.
Įsidarbinimo rezultatai po dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje rodo, kad geriausiai sekasi įsidarbinti asmenims, baigusiems Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrą. Čia baigę profesinės reabilitacijos programą įsidarbino net 86,4 proc. asmenų. Pagal šį rodiklį truputį atsilieka VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras ir VšĮ Valakupių reabilitacijos centras.
Anksčiau atlikti tyrimai patvirtina, kad pradėję dirbti ir gauti pajamas negalią turintys žmonės sugrįžta į bendruomenės gyvenimą, pagerėja ne tik jų, bet ir jų šeimos narių gyvenimo kokybė ir užimtumas. Svarbu pažymėti, kad sėkmingos reabilitacijos prielaida yra gera pačių asmenų motyvacija ir iniciatyva profesinės reabilitacijos proceso metu.
Primename, kad profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje teikia 13 mokymo centrų: Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras, Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras, VšĮ „Profesijų spektras“ (Druskininkuose), VšĮ „Vilties žiedas“ (Kaune), VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, VšĮ Valakupių reabilitacijos centras (Vilniuje), VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras ir VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras.