Paskaitos psichikos sveikatai ir emocinei savijautai gerinti
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga vykdo projektą “COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimas žmonėms su negalia, jų artimiesiems, šeimos nariams, visuomenei” ir organizuoja 20 paskaitų ciklą psichikos sveikatai ir emocinei savijautai gerinti.
Paskaitos skirtos Vilniaus miesto gyventojams:
1. Žmonėms su negalia;
2. Jų artimiesiems, šeimos nariams;
3. Užimtumo paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams;
4. Visiems norintiems (jie galės dalyvauti tada, kai pakankamai nesusirinks 1-3 grupių dalyviai).
Mokymai vyksta nuotoliniu būdu ZOOM platformoje.
Būtina dalyvių registracija.
Registracijos nuoroda: https://forms.gle/XHHVsrLHRSZrdA159
1. Rugsėjo 2 d. 17.30 val. „Žmogus Covid-19 krizėje. Psichologiniai aspektai”, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Kiek tai problema Lietuvoje, pasaulyje? Dažniausios žmonių problemos? Kiekvienoje psichologinėje krizėje glūdi 2 galimybės: įveikti ir neįveikti. Autonomija – žmonėms reikia jausti, kad patys kontroliuoja savo gyvenimą, savo elgesį ir tikslus. Savęs vertiniams pagal asmeninius kriterijus, atsispyrimas socialiniam spaudimui.
2. Rugsėjo 16 d. 17.30 val. „Emocijos – kaip jas atpažinti ir reguliuoti?“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Emocijos yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, ir skirtingi žmonės emocijas jaučia skirtingai. Emocijos ne tik daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet ir fizinei bei psichikos sveikatai. Paskaitos metu mokysimės pažinti emocijas, įvertinsime jų poveikį asmens elgesiui ir sveikatai, aptarsime emocijų valdymo būdus.
3. Rugsėjo 21 d. 17.00 val. „Sąmoningumas – prevencija prieš depresiją”, psichologė Monika Valentaitė. Kas yra depresija? Jos rūšys? Kaip atpažinti depresiją? Kur kreiptis esant sunkiai depresijai? Kaip ignoruojami mūsų psichologiniai ir fiziologiniai poreikiai perauga į depresiją? Kas sukelia depresyvias nuotaikas? Ką gyvenimas duoda atimdamas – negalios aspektas.
Nuolatinis darbas su savimi, prasmės paieškos, tikslų kėlimas yra dalis prevencijos prieš depresiją.
4. Rugsėjo 23 d. 17.00 val. „Įpročiai ir motyvacija”, psichologas Liudas Švipas. Paskaitoje bus kalbama: Kokie įpročiai būna? Kaip keisti įpročius? Kaip formuojasi naujas įprotis? Ką tuomet daryti, kai „nusimuša“ programa?
5. Rugsėjo 29 d. 17.30 val. „Kai aplanko liūdesys: kaip sau padėti?“, sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Tokia būsena, kai trūksta energijos ir jėgų, tingisi išeiti iš namų, kai norisi užsidaryti namuose ir pasislėpti nuo viso pasaulio su prasta savo nuotaika, kai mintys tampa slogios, norisi miegoti ir nieko neveikti yra aplankiusi kiekvieną iš mūsų. Visgi, jei tokia būsena užsitęsia, kyla grėsmė susirgti depresija. Tai – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių asmens sveikatai ir netgi baigtis mirtimi. Tad paskaitos metu kalbėsime apie liūdesį, kaip atskirti jį nuo depresijos ir kada jau laikas kreiptis pagalbos į specialistus.
6. Spalio 7 d. 17.00 val. „Savivertė, pasitikėjimas ir savęs priėmimas“, Psichologė Evelina Savickaitė –Kazlauskė. Paskaitoje bus kalbama apie savęs vertinimą, pasitikėjimą savimi, vidinę harmoniją, sėkmę ir pasitenkinimą gyvenimu. Kiek mūsų patirtys įtakoja pasitikėjimą savimi? Kas būdinga savimi pasitikinčiam ir savimi nepasitikinčiam žmogui? Savęs priėmimas negalios kontekste. Kaip sustiprinti pasitikėjimą savimi?
7. Spalio 12 d. 17.00 val. „Psichohigiena. Pagalbos sau būdai”, psichologė Monika Valentaitė. Kas yra psichohigiena ir kaip aplinka veikia mūsų mintis bei veiksmus. Kokius klausimus sau užduoti ir kodėl būtent juos, kad galva būtų šviesi, o kūnas sveikas. Kokios yra psichohigienos technikos ir kaip jos veikia. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių atsakomybių ir dalykų, kuriuos mėgstame. Į ką atkreipti dėmesį, kad darbas su savimi būtų maksimaliai efektyvus. Kokias pagrindines klaidas kartojame savianalizės procese. Kaip atrasti savus būdus susidoroti su sunkiomis situacijomis ir išlaikyti pozityvų požiūrį.
8. Spalio 14 d. 17.30 val. „Konfliktai mūsų gyvenime – draugiško sprendimo link“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė: Pandeminė situacija ir priverstinis karantinas sustiprino įtampą ir tarpasmeniniuose santykiuose, ypač kalbant apie santykius su artimaisiais. Kaip neįsivelti į konfliktus su namiškiais ar kaimynais, bet ir apginti savo interesus? Paskaitos metu pakalbėsime apie bendravimą, konfliktus ir būdus, kaip tuos konfliktus išspręsti
9. Spalio 19 d. 17.00 val. „Sunkūs jausmai. Jų atpažinimas ir tinkama raiška”, psichologė Viktorija Jonušė. Paskaitoje bus aiškinamasi: Teigiami ir neigiami jausmai. Kaip pažinti savo emocijas ir adaptyviai jas išreikšti? Ką reiškia sustoti, būti su jausmais? Kaip nusiraminti? Kodėl svarbu tyrinėti jausmų priežastis? Kaip pasirinkti tinkamą išraišką? Kaip sunkūs jausmai veikia jus ir jūsų artimųjų gyvenimus.
10. Spalio 21 d. 17.30 val. „Motyvacija: kur ją atrasti?“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Dienomis, savaitėmis ar netgi mėnesiais neprisiruošiate padaryti vieno ar kito darbo? Vis randate priežasčių, kuriomis pateisinate savo atidėliojimą? Akivaizdu, jums stinga ne laiko, ne priemonių ar kokių nors kitų dalykų, trūksta… motyvacijos! Tad paskaitos metu pakalbėsime apie vidinę motyvaciją, iš kur ji kyla ir kaip ją sužadinti atliekant net ir sunkiausias užduotis.
11. Spalio 28 d. 17.00 val. „Kuriant autentišką laimę”, psichologė Evelina Savickaitė –Kazlauskė. Paskaitoje bus kalbama apie laimės teorijas: hedonizmą, „tikslų sąrašą“ ir autentišką laimę, apie laimės sudedamąsias dalis. Kaip jaustis laimingu esant pačiam nevaldomose situacijose (šiuo atveju covid 19 situacija). Laimę skatinantys veiksniai.
12. Lapkričio 4 d. 17.30 val., „Stresas ir jo įveikimas“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Siekiant padėti geriau suvaldyti jaučiamą įtampą, nerimą, ypač pandeminiu laikotarpiu, labai svarbu turėti pakankamai žinių apie stresą ir jo įveikos būdus. Paskaitos metu sieksime geriau suprasti, kas gi yra tas stresas, kokios jo galimos teigiamos ir neigiamos pasekmės organizmui ir sveikatai, bei supažindinsime su skirtingai streso įveikimo būdais.
13. Lapkričio 11 d. 17.30 val. „Sveikatai palankus elgesys ir jo reikšmė turint negalią“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sveiką gyvenimo būdą ir jo reikšmę asmens sveikatai ir savijautai. Sveikatai palankus elgesys – tai daugiau nei fizinis aktyvumas ar subalansuota mityba. Tai – sąmoningas požiūris į savo sveikatą ir noras ją sustiprinti. Paskaitos metu kalbėsime apie sveikatai palankaus elgesio įpročius, jų naudą asmens savijautai ir strategijas, kaip tuos įpročius sėkmingai išsiugdyti.
14. Lapkričio 16 d. 17.00 val. „Kaip išlaikyti emocinį stabilumą šeimoje karantino metu“, Psichologė Viktorija Jonušė. Paskaitos metu bus apžvelgti svarbūs šeimos emocinio gyvenimo aspektai ir pateiktos rekomendacijos, kas padeda karantino metu šeimai susitelkti ir sėkmingai įveikti sunkumus. Klausimai/atsakymai.
15. Lapkričio 18 d. 17.00 val. „Be depresijos. Ar galiu sau padėti?“, Psichologė Vaiva Rimkienė. Kaip pažinti depresiją. Mintys apie savižudybę. Svarbiausi depresijos gydymo ir savipagalbos būdai. Bendruomenės pagalba. Jei pastebite tik kai kuriuos arba net visus depresijos simptomus ir esate pasiruošęs sau padėti – ši paskaita jums tikrai pravers. Ji pravers ir tiems, kas neturi jokių simptomų. Juk sveiki gyvenimo įpročiai dar niekam nepakenkė.
16. Lapkričio 24 d. 17 val. „Kūno skenavimo meditacija“. Kūno skenavimas yra labai naudinga ir efektyvi meditacija, kuri gali padėti jums psichiškai ir fiziškai atsipalaiduoti ir grįžti į atsipalaidavusią būseną po patirtų įtampų ar stresų. Kūno skenavimo meditacija padės pajausti savo kūną, atpalaiduoti kūno sąvaržas, normalizuoti kvėpavimą, kraujotaką, darnią organų veiklą bei harmonizuoti patiriamas emocijas ir jausmus, gerinti gyvenimo kokybę. Kūno skenavimo meditacijų sesijas ves Muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė. Kūno skenavimo meditacijos metu bus naudojama autorinė ,,kūno muzikos’’ technika.
17. Lapkričio 25 d. 17.30 val. „Psichologinis atsparumas ir negalia“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Jau daugiau nei du dešimtmečius kalbama apie galimybes ir iššūkius siekiant sėkmingai įtraukti neįgaliuosius į visuomenę. Deja, bet neigiamas visuomenės požiūris ir vyraujantys stereotipai vis dar yra bene didžiausia problema daugeliui negalią turinčių žmonių bei jų artimiesiems. Bet šios paskaitos metu kalbėsime ne apie problemas, o apie pozyvius dalykus – apie vidinį atsparumą, tvirtybę ir kaip atrasti jėgų įveikti iššūkius ir sulaužyti su negalia susijusius stereotipus.
18. Gruodžio 2 d. 17.30 val. „Vaiko negalia – kaip ją priimti?“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Tėvai, auginantys vaikučius su negalia, neretai jaučiasi nesuprasti ir sutrikę. Nenuostabu, nes negalia daro poveikį visai šeimai: patiriama daugiau streso, tenka susidurti su neigiamu visuomenės požiūriu, atsiranda problemos darbinėje veikloje ir pan. Dėl to neįgalių vaikų šeimos nariams kartais būna sunku dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, tačiau vaiko negalia gali būti ta paskata pagerinti ir išmokti naujų auklėjimo įgūdžių, tapti atviresniems, geresniems, labiau empatiškiems. Paskaitos metu kalbėsime apie tai, kaip vaiko negalią paversti galia!
19. Gruodžio 7 d. 17.00 val. „Emocinis valgymas“, Psichologė Vaiva Rimkienė. Emocinis valgymas – kas tai? Ar visos emocijos gali būti susijusios su emociniu valgymu? Kodėl emocijos tokios svarbios? Ar visi galime būti emociniai valgytojai? Kas dažniausiai tai nulemia? Ką daryti, jei esu emocinis valgytojas?
20. Gruodžio 9 d. 17.30 val. „Pyktis. Pažinimas ir valdymas”, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Pykčio funkcija, priežastys, raiškos formos. Agresija ir jos kilmė. Kaip elgtis su agresyviai nusiteikusiu asmeniu? Pozityvūs ir negatyvūs būdai pykčiui valdyti ir išreikšti. Kaip konstruktyviai išsakyti pyktį? Patarimai, kaip tinkamai sureaguoti į emocionalias situacijas.
21. Gruodžio 16 d. 17.30 val. „Stiprios emocinės reakcijos krizės metu“, Sveikatos psichologė Laura Alčiauskaitė. Paskaitoje bus kalbama apie situacijas, kurios gali išprovokuoti stiprias emocines reakcijas bus aiškinamasi, kuo jos skiriasi nuo emocinio smurto, kas padeda susivaldyti; apie psichologinės krizės bruožus, terminus, pagalbos galimybes; apie savižudybių rizikos faktorius bei veiksnius, įtakojančius savižudybę.
Informacija apie paskaitas, jų lektorius bus nuolat skelbiama, reikalui esant – atnaujinama Lietuvos žmonių su negalia sąjungos FB puslapyje.
Daugiau informacijos: Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, ginta.zemaitaityte@gmail.com, 865242652.
Projektas finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos.
Komentarai 2
Neįgalumas
Didelis dėkui. Už šį puslapį, už informaciją, už tai, kad atsakote į klausimus komentaruose, nors kartais jie kartojasi, iš skirtingų žmonių, ten taip pat randu atsakymus, kas viskas aktualu neįgaliesiems.
Tuo pačiu noriu sužinoti, kur rasti, ir kaip rasti darbovietes, kurios yra suinteresuotos įdarbinti žmones su negaliia, ir sunkia negalia. Reikia ir noriu dirbti, nežinau nuo ko pradėti, užimtumo tarnyba siūlo, bet ne tai ką galėčiau dirbti pagal savo pajėgumus. Ir tuos darbdavius, kurie nenori neįgaliųjų. Atlieka jie savo darbą, ir tiek.
LZNS
Siūlytume kreiptis į VšĮ „Sopa“ https://sopa.lt/#