Prieš pat prasidedant naujiems metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) „paskaičiavo viščiukus“ – kam kiek davė, kur išleido ir kiek liko. Beskaičiuodama užtiko įdomų dalyką – pasirodo, kai kuriuose šalies rajonuose per daug neįgalių žmonių. Todėl dabar numatyta ne tik keisti neįgalumo nustatymo tvarką, bet ir įvesti griežtą kontrolę. Panašu, kad žmogui teks dar ilgiau įrodinėti, kad jis tikrai serga, o ne bando tapti valstybės išlaikytiniu.

Rado priežastį

Apie tariamai per aukštą neįgaliųjų skaičių netruko sužinoti ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri tuoj pat apskaičiavo, kiek nuo to nukenčia amžinai ribotas PSDF biudžetas. Juk kuo daugiau neįgaliųjų – tuo mažiau sumokama įmokų į sveikatos sistemą. Negerai, sakė Vytenis Povilas Andriukaitis – reik išsiaiškinti, kuo gi gyventojai taip pradėjo sirgti. „Gal iš tikrųjų kai kuriose savivaldybėse siaučia epidemijos, gal įvyko katastrofos?“, – prieš porą savaičių ironiškai klausė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo savo atsakymą – neva neįgalių žmonių skaičius padidėjo būtent ten, kur didelis nedarbas. „Nustatėme, kad savivaldybėse, kuriose yra didelis asmenų užimtumas, stebimi maži nustatyto neįgalumo rodikliai, o tose savivaldybėse, kuriose yra mažas užimtumas – dideli ir vidutiniai neįgalumo nustatymo rodikliai“, – padėtį komentuoja SADM Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zabarauskienė. Specialistė nurodė, kad blogiausia padėtis yra Šilutės rajone, nes ten neįgalumo nustatymo skaičius didžiuosius miestus lenkia dvigubai.

Kyla klausimas – iš tikrųjų serga ar simuliuoja? Šilutės rajono savivaldybės gydytojas Marius Bartkus sako, kad sveikatos statistika suvedama kasmet ir ji rodo nemažą rajono gyventojų sergamumą širdies bei kraujagyslių ligomis. „Mūsų rajone kaip ir visoje šalyje pirmaujančios yra širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos“, – sakė medikas. Tačiau komentuoti aukšto neįgalumo nustatymo lygio gydytojas nesiryžo, mat neturi jokių konkrečių duomenų, todėl jam beliktų tik spėlioti.

Keis neįgalumo nustatymą

Aukšto neįgalumo nustatymo lygio priežastį SADM įžvelgia ir kitur. Užkliūva ministerijai gydymo įstaigų darbas. Neva šios rinkdamos informaciją apie asmens ligas gali ir „persistengti“. „Darbingumo lygio nustatymo procesui daro įtaką ir gydymo įstaigos, kurioms yra suteikta teisė ir kompetencija siųsti asmenis darbingumo lygio vertinimui į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Priimant sprendimus dėl asmenų darbingumo lygio, pagrindinė informacija yra ta, kurią nurodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai. Būtina pažymėti, kad kartais NDNT darbuotojams, vertinantiems asmens darbingumo lygį, kyla abejonių dėl asmeniui nustatytos diagnozės teisingumo ir atliktų tyrimų pakankamumo diagnozei pagrįsti. Tokiu atveju gali būti priimtas neteisingas sprendimas dėl darbingumo lygio ir jo pagrindu skiriant netekto darbingumo pensiją, gali būti padaroma žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui ar asmeniui, kuriam neteisingai nustatomas darbingumo lygis. NDNT pati sveikatos sutrikimų nediagnozuoja ir gydančio gydytojo nurodytų diagnozių nekeičia“, – sako Daiva Zabarauskienė.

Taigi, kaltųjų paieškose atpirkimo ožys liko rastas – medikai. Apginti juos stoja Telšių rajono savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis, kuris primena, kad gydytojai nei suteikia, nei atima nustatyto neįgalumo.

Dabar suskubta taisyti situaciją ir, panašu, kad neįgalumo išmokas gauti bus dar sunkiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos ir kriterijų aprašo pakeitimo projektą, kuris šiuo metu yra derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija. Projektu siūloma kompleksiškai vertinti asmens darbingumo lygį, t.y. atsižvelgti ne tik į asmens sveikatos būklę, bet ir į galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, naujai reglamentuojant darbingumo lygio nustatymo kriterijus. Darbingumo lygio vertinimą sudarys dvi pagrindinės dalys: sveikatos būklės ir funkcijų sutrikimo vertinimas bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti vertinimas.

Numatoma ir dar daugiau naujovių. Visų pirma, jei nustatant neįgalumą NDNT kils kokių nors įtarimų, ji galės pasikviesti SAM specialistus, kurie papildomai vertins apie ligonį gautą informaciją. Be to, bus sustiprintas planinis ir neplaninis teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimas. „Ypatingą dėmesys bus skiriamas tiems rajonams, kuriuose yra aukšti negalios nustatymo rodikliai bei didelis nepagrįstų siuntimų į NDNT skaičius“, – planus dėsto D. Zabarauskienė.

Gyventojai piktinasi

Tačiau ne visiems atrodo, kad neįgalumas mūsų šalyje nustatomas per dažnai ar nepagrįstai. Štai Telšių rajone, kur net trečdaliui besikreipiančiųjų neįgalumas nėra nustatomas, gyventojai piktinasi, kad negauna to kas, pasak jų, jiems priklauso. Apie tai prabilo ir Juozas Vengalis: „Telšių gyventojai kartais skundžiasi, pyksta ar net persirašo iš vieno gydytojo pas kitą siekdami gauti neįgalumą, tačiau pagal galiojančius įstatymu ne taip lengva jį skirti. Kartais žmonėms atrodo, kad jiems kažkas priklauso, nes vienas ar kitas kaimynas tai jau turi – jų abiejų panašus amžius, panašūs susirgimai, bet juk kiekvienas atvejis individualus.“ Medikas taip pat prisimena, jog prieš kelerius metus neįgalumo nustatymo atvejų skaičiai Telšiuose buvo „šoktelėję“. Visu pirma dėl to, kad šio rajono gyventojų amžius yra didesnis. „Jaunimas yra išvažiavęs į užsienį, beliko vyresni, neretai ligoti žmonės. Kartais kyla kalbų, jog neįgalumas nustatomas per dažnai, dirbtinai, tačiau iš tikrųjų tokių atvejų pasitaiko vienetai. Tiesiog jie garsiai nuskamba ir tokiu būdu „šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus“. Buvo metas, kai Telšiuose neįgalumo suteikimo skaičius buvo didelis, nors greta esančioje Plungės savivaldybėje – daug mažesnis. Galbūt dėl to NDNT pradėjo stebėti mus pro padidinamąjį stiklą“, – svarsto J.Vengalis.