Nuo šių metų balandžio 1-osios poliklinikoms, medicinos centrams, šeimos gydytojo kabinetams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto bus papildomai mokama už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį, apdraustą privalomuoju sveikatos draudimu žmogų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai gydymo įstaigas paskatins labiau rūpintis šiais sunkiai sergančiais pacientais, užtikrinti jiems kokybišką ir prieinamą pirminę asmens sveikatos priežiūrą.

Įprastai žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, serga daugiau nei viena lėtine liga, tad jiems dažniau prireikia gydymo paslaugų.

„Neįgaliųjų žmonių sveikatos priežiūros poreikiai yra didesni, nei prie gydymo įstaigos prisirašiusių sveikų žmonių, tad papildomas atlygis skatins gydymo įstaigas rūpintis, kad sunkiai sergantys žmonės sulauktų dar daugiau šeimos gydytojų, slaugytojų dėmesio. Tiesa, ir dabar papildomai iš PSDF biudžeto mokama tiek už gydytojo, tiek už slaugytojo apsilankymus neįgalaus paciento namuose, nes šios paslaugos yra priskiriamos prie skatinamųjų paslaugų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Pasak jos, į namus pas žmones, kuriems dėl psichikos ir elgesio sutrikimų yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat gali atvykti psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas.

„Be to, šiems žmonėms iš PSDF biudžeto apmokamos slaugos paslaugos namuose. Siuntimą ambulatorinės slaugos namuose paslaugoms gauti išduoda šeimos gydytojas, kuris ir nurodo, kokių paslaugų ligoniui reikia. Atvykę į paciento namus slaugytojai gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą bei kt.“, – sako D. Berūkštienė.

Dabar ligonių kasos, mokėdamos už pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičių (mokamos nustatytos metinės bazinės kainos už prisirašiusius prie gydymo įstaigos pacientus, atsižvelgiant į amžių), bet ir į prisirašiusio žmogaus gyvenamąją vietą (už kaimo gyventojų aptarnavimą mokama daugiau). Daugiau lėšų gydymo įstaigos taip pat gali gauti ir už pasiektus gerus darbo rezultatus bei šeimos gydytojo suteiktų paslaugų, atliktų tyrimų bei procedūrų, priskiriamų skatinamosioms paslaugoms, kiekį.

Nuo šių metų balandžio 1-osios, įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymui, gydymo įstaigai už kiekvieną prie įstaigos prisirašiusį gyventoją, kuriam nustatytas specialusis nuolatinė slaugos poreikis, ligonių kasos mokės 15 eurų. Planuojama, kad per metus iš PSDF biudžeto tam prireiks apie 300 tūkst. eurų.