Sakoma, kuomet Dievas uždaro duris, atveria langą. Ir kad išeitis visada yra. Tik kartais, oi, kaip nelengva tuo patikėti. Pusantrų metų trukęs paprojektis „Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos žmogiškųjų gebėjimų ir materialinės bazės stiprinimas taikant progresyviais metodikas“ kaip tik ir buvo skirtas žmonėms su negalia tą pravertą langą į pasaulį atrasti. O gal net ir patiems atsidaryti…

Beveik dešimtadalis Lietuvos…

Lietuvoje gyvena maždaug 267 tūkstančiai neįgalių žmonių. Iš jų darbingo amžiaus yra apie 183 tūkstančius, o iš pastarųjų dirba tik apie 46 tūkstančiai. Nedirbančių, užsiklendusių, nedrįstančių išeiti į viešumą gyvenimo kokybė nepavydėtina : patiriama socialinė atskirtis, įvairūs apribojimai, negebėjimas prisitaikyti visuomenėje, dirbti ir užsidirbti dažną tiesiog užspeičia į kampą. Tačiau iniciatyvūs, išsilavinę, darbą turintys neįgalieji vis tik sugeba gyventi visavertį gyvenimą, o ne užsidaryti tarp keturių sienų ir likti pasyviais pašalpų gavėjais. Kaip išjudinti žmones, įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi, pažadinti kūrybiškumą, kad pamatytų – ir jų gyvenimo patirtis vertinga, ir jie gali aplinkiniams padėti, o ne tik priimti pagalbą?…

Ačiū paramos programai!

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) – viena iš penkių didžiausių neįgalius asmenis atstovaujančių organizacijų. Deja, turinti labai ribotus finansinius išteklius. „Todėl tikras išsigelbėjimas tampa programos ir fondai, remiantys panašias socialines iniciatyvas“, – sako paprojekčio vadovė, LŽNS vyriausioji ekonomistė Elvyra Gančauskienė. „Pritraukus papildomų lėšų atsiranda ir naujų galimybių, pirmiausia – žmonėms su negalia įgyti naujų žinių, paskatinimo išdrįsti jas taikyti savarankiškai – nesvarbu, ar tai būtų darbo paieškos, individuali veikla, ar tiesiog savarankiškos pastangos pagerinti sau gyvenimą“. 2012 metais LŽNS parengtas paprojektis „Lietuvos Žmonių su negalia sąjungos žmogiškųjų gebėjimų ir materialinės bazės stiprinimas taikant progresyvias metodikas“ kaip tik ir gavo finansavimą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemą. Paramos dydis siekia 251 823,84 litų. Iš to naudos turėjo visi LŽNS regionų skyriai.

Reali nauda

Paprojekčiu siekta stiprinti LŽNS materialinę bazę ir personalo kompetencijas, rengti naujus specialistus, didinti veiklos profesionalumą, diegti naujas paslaugas, siekti finansinės nepriklausomybės, efektyviai panaudoti informacines technologijas. Užtenka paminėti tik keletą faktų ir tampa aišku – nauda įgyvendinus paprojektį yra išties svari. • Per 5 mokymų ciklų programą parengta 30 neįgaliųjų įdarbinimo konsultantų, kurie dirbdami pagal specialias metodikas, dabar padeda kitiems žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką. • Organizuoti 3 ciklų meno terapijos mokymai, per kuriuos paruošta 17 neįgaliųjų – meno terapijos taikytojų, jau sėkmingai besidarbuojančių LŽNS sistemoje. • Įgyvendinta LŽNS asocijuotų narių finansinio savarankiškumo ir verslumo ugdymo programa (3 ciklų), padėjusi pakelti kompetencijas ir kvalifikaciją 27 organizacijos atstovams. • Įsigyta 25 naujų kompiuterių komplektų ir kitos orgtechnikos, įdiegta kompiuterizuota neįgalių asmenų – paslaugų gavėjų duomenų programa, apmokyta 20 su ja dirbančių specialistų.

Neįgalieji – įdarbinimo konsultantai

Kaip sėkmingai ieškoti darbo? Kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu, kilstelėti savivertę, išdrįsti viešai kalbėti? Pagaliau, kaip tinkamai parašyti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, kam jį siųsti, kur didžiausios galimybės susirasti pajamų šaltinį? 30 neįgaliųjų – įdarbinimo konsultantų į šiuos ir panašius klausimus jau turi atsakymus. Ne tik patys turi, bet ir dalinasi šia informacija su kitais kolegomis. Neįgaliųjų įdarbinimo konsultantų mokymus vedusi Ginta Žemaitaitytė, sako, kad paprastai darbo birža neįgaliesiems įsidarbinti nepadeda. Ypač regionuose, kur žmonės su negalia dažnai išgirsta, esą sveikieji neranda darbo, ką jau kalbėti apie neįgaliuosius… Tačiau, pasak jos, nereikia nuleisti rankų. Moteris džiaugiasi, kad dvi mokymuose dalyvavusios neįgaliosios (viena iš Ignalinos, kita – iš Vilkaviškio) jau sėkmingai įsidarbino pačios ir mielai dalijasi savo patirtimi su kitais. „Daug dėmesio skyrėme žmonėms padrąsinti, nugalėti savo baimes, įgauti daugiau savivertės, kuri ypač menksta, jei neįgalusis ilgą laiką darbdavių atstumiamas. Mokėmės kaip kalbėti viešai, kaip tinkamai pokalbyje pristatyti save, kaip bendrauti su kitokią negalią turinčiais žmonėmis. Treniravomės, atlikinėjom namų darbus, repetavome. Dabar jau dalyviai mums pasakoja, kaip jie žmones įkvepia nesustoti. Smagu, kad procesas vyksta toliau.“

Meno terapeutų bus ir regionuose

Kompozitorė ir muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė, vedusi meno terapijos užsiėmimus, teigia seniai pastebėjusi, kad žmonės labai domisi tokio pobūdžio paslaugomis, noriai dalyvauja užsiėmimuose, o regionuose jie ne visada prieinami. Meno terapija, kaip nė viena kita paslaugų rūšis, skatina asmenybės spontaniškumą ir kūrybiškumą, yra tinkama taikyti absoliučiai daugumai asmenų. Žmonėms su negalia tokie užsiėmimai sykiais būna kone vienintelis būdas saviraiškai skleistis.

Vykdant paprojektį buvo organizuoti meno terapijos mokymai, kuriuose paruošta 17 meno terapijos taikytojų, galėsiančių organizuoti tokio pobūdžio užsiėmimus savo regionuose. Dalyviai išklausė trijų seminarų ciklą apie meną atvirose erdvėse, kultūros projektų rašymo ypatumus, dalyvavo patyriminiame meno terapijos seminare. Beveik visi apmokytieji – neįgalūs žmonės, aktyviai dalyvaujantys kultūrinėje veikloje. Jiems buvo suteikta informacija ir apie galimus kultūrinių projektų finansavimo šaltinius – įvairius fondus. Snieguolė džiaugiasi, kad mokymai jau davė naudos. Net 5 nauji kultūriniai projektai, gimę po minėtų mokymų, jau gavo Kultūros ministerijos finansavimą! Vadinasi, neįgalūs žmonės regionuose gaus daugiau ir įvairesnių kultūros bei meno paslaugų.