Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia svarbiausius Socialinio modelio įstatymų naujoves. Šiems įstatymams jau pritarta Seime ir jie pasirašyti Prezidentės. Tai Socialinio modelio paketo įstatymai, kurių tikslas – sukurti tvaresnę, labiau subalansuotą pensinių išmokų sistemą, taip pat suteikti daugiau paskatos jaunoms, vaikų susilaukiančioms šeimoms. Reglamentuotas Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymas, stiprės pensijos priklausomybė nuo įmokų ir darbo stažo, o pensijos bus apskaičiuojamos aiškiau – nuo 2018 m. kiekvienas galės pamatyti, kaip jam dirbant, mokant įmokas, kinta būsima pensija.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai (įsigalioja 2017-01-01)

Pradedamas kaupti Socialinio draudimo rezervinis fondas. Tai leistų pensijų nemažinti galimos krizės metu ir padėtų įveikti blogėjančios demografijos padarinius. Tokiu būdu būtų išvengiama socialinio draudimo įmokos tarifo didinimo ir kaupiamas rezervas, sudarantis prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui.

Socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimas laipsniškai perduodamas valstybės biudžetui. Tokiu atveju mažėtų darbdavio mokamos įmokos dalis pensijų draudimui – mažėtų darbo jėgos kaštai ir išplėsta pensijų sistemos finansavimo bazė. 2017 m. socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 procentiniu punktu, 2018 m. ir kitais metais valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų fiskalinės drausmės taisyklių.

Įvedamos maksimalios su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ribos (taip vadinamos „lubos“). Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu praėjusių metų 120 VDU (vidutinis darbo užmokestis). Nuo 2018 iki 2022 metų socialinio draudimo įmokų bazė kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 VDU. Nuo 2022 metų socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU.

Šiuo sprendimu bus skatinama šalies ekonomikos plėtra, naujų darbo vietų kūrimas, o tai leis padidinti šalyje esantį vartojimą bei šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Bus sustiprintas investicinis valstybės patrauklumas bei pagerintas ir sustiprintas įmonių konkurencingumas, išlaikyta aukštai kvalifikuota darbo jėga.

Bus išplėstas apdraustųjų sąrašas. Tokiu būdu tam tikrų kategorijų asmenims (pvz., savarankiškai dirbantiems asmenims) bus suteiktos papildomos socialinės garantijos. Socialiniu draudimu apdraudus platesnį asmenų ratą bei nustačius daugiau socialinio draudimo rūšių, bus užtikrintos didesnės socialinio draudimo garantijos asmenims tais atvejais, kai pastarieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neteks pajamų iš savo veiklos (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų ir pan.).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai (įsigalioja 2017-01-01)

Didės vaikus auginančių tėvų socialinės garantijos. Išplėtus ligos išmokos mokėjimo atvejus (t.y. elektroninius nedarbingumo pažymėjimus sergančiam vaikui iki 7 metų (nepriklausomai nuo to, ar vaikas įrašytas į sunkių ligų sąrašą, ar ne) slaugyti išduodant reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus) ne tik slaugant vaiką iki 7 metų stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje), bus prididėta prie vaikų sveikatos gerinimo. Nustačius lankstesnes tėvystės pašalpos mokėjimo sąlygas, tėčiai tėvystės atostogas, o taip pat ir tėvystės išmoką, galėtų gauti pasirinktinai per ilgesnį laikotarpį.

Įgyvendinus Konstitucinio Teismo nutarimą, kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuojamas pagal šio įstatymo nuostatas, neribojant jo maksimalia suma.

Moksleiviams ir studentams bus pradėta mokėti 4 BSI (bazinė socialinė išmoka, 38 Eur) dydžio vaiko priežiūros išmoka iš valstybės biudžeto pagal Išmokų vaikams įstatymą nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai, taip pat bus teikiama papildoma socialinė parama gimus daugiau nei vienam vaikui.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai

Stiprės pensijos dydžio priklausomybė nuo stažo ir įmokų. Didelį stažą turintiems žmonėms (ir dabartiniams, ir būsimiems pensininkams) dėl siūlomos pensijų apskaičiavimo tvarkos pakeitimo, pensijos didės labiau nei šiuo metu jas padidina priedas už stažo metus. Kuo daugiau įmokų dirbantieji sumokės, tuo didesnė bus ir individualioji pensijos dalis. Dėl siūlomos naujos tvarkos perskaičiuojant senatvės pensijas, jos vidutiniškai padidės apie 5 eurus daugiau nei 30 metų stažo turintiems senatvės pensijų gavėjams.

Palankesnė naujų pensijų dydžių nustatymo tvarka dirbantiems pensininkams. Nebereikės teikti prašymų pensijas skirti iš naujo po metų, tai bus daroma automatiškai kasmet. Nebeliks reikalavimo po pensijos paskyrimo įgyti 1 stažo metus – kiek žmogus bus sumokėjęs įmokų, pagal tai ir bus apskaičiuojamas naujas pensijos dydis kiekvienų metų liepos 1 d.

Aiškesnis pensijos apskaičiavimas. Mokant įmokas pensija visada tik didės. Nebebus skaičiuojamas ilgo laikotarpio svertinis pajamų vidurkis (asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas) – vietoj to žmogaus sumokėtos įmokos per metus bus lyginamos su tuo, kiek turėtų būti sumokėta nuo vidutinio darbo užmokesčio ir mokant papildomas įmokas pensija tik didės, nesvarbu nuo kokios algos jos bus sumokėtos.

Netekto darbingumo pensijų dydžiai taps nuosekliai priklausomi nuo darbingumo netekimo procentų, išdėstant kas 5 proc. (taip kaip ir darbingumo lygis). Nebeliks netekto darbingumo pensijų dydžių šuolių nuo III grupės į II ir nuo II į I, dydžiai keisis individualiai ir tolygiai.

Aiški, su objektyviais ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusi pensijų indeksavimo tvarka. Iki šiol nemažai politinės ir socialinės įtampos kėlęs pensijų didinimo klausimas sprendžiamas pačiame įstatyme nustatant aiškią pensijų indeksavimo tvarką. Ši tvarka kasmet sausio 1 d. nuosekliai didins pensijas, nebebus šuolių, ir pensijos nebebus mažinamos, o krizės laikotarpiu finansuojamos iš susikaupusio rezervo.

Pensijų įstatymas, išskyrus indeksavimo taisyklę, įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Indeksavimo taisyklė įsigalioja jau šiemet, taigi 2016 m. rudenį, rengiant kitų metų „Sodros“ biudžetą, jau bus apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas, o nuo 2017 m. sausio mėn. pensijos pagal jį bus indeksuojamos. Preliminariais skaičiavimais, nuo 2017 m. sausio 1 d. pensijos galėtų didėti apie 6 procentus.

Kadangi įstatymas numato ne tik visų paskirtų pensijų perskaičiavimą pagal naują tvarką, bet ir visų dirbančiųjų įgytų teisių į būsimą pensiją „perskaičiavimą“ į pensijos apskaitos vienetus, iki įstatymo įsigaliojimo „Sodra“ turės pasirengti jį įgyvendinti. Nuo 2018 m. visi dirbantieji galės matyti, kaip būsimos pensijos dydis atsispindi jų sumokėtas įmokas.

Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai (įsigalioja 2017-01-01)

Įtvirtinamos dvi naujos išmokų vaikams rūšys. Jau kitais metais atsiras dvi naujos išmokų rūšys: vaiko priežiūrai ir išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka vaiko priežiūrai metus nuo vaiko gimimo būtų mokama vaiko tėvams iki 26 metų, besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 metų studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, ir neturintiems darbo stažo.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų būtų skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ši bus išmoka mokama nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai. Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu už kiekvieną paskesnį vaiką.

Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai

Šalpos pensijų dydžiai netekusiems darbingumo asmenims išsidėstys tolygiai pagal netekto darbingumo procentus, išdėstant kas 5 proc. (taip kaip ir darbingumo lygis).

Asmenys, turintys teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją:
1) asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas;
2) asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai;
3) tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Už vieno neįgalaus asmens slaugą šalpos pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;
4) motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų ir pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo;
5) asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose.

Šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijų dydžiai:
1. Šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims yra šių dydžių:
1) asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas, – 2 šalpos pensijų bazių dydžio;
2) asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio;
3) asmenims, kuriems nustatytas lengvas neįgalumas, – šalpos pensijų bazės dydžio.
2. Šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – 2,25 šalpos pensijų bazių dydžio;
2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 2,16 šalpos pensijų bazių dydžio;
3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 2,08 šalpos pensijų bazių dydžio;
4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 2 šalpos pensijų bazių dydžio;
5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,91 šalpos pensijų bazės dydžio;
6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,82 šalpos pensijų bazės dydžio;
7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,74 šalpos pensijų bazės dydžio;
8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,65 šalpos pensijų bazės dydžio;
9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – 1,43 šalpos pensijų bazės dydžio;
10) asmenims, netekusiems 55 procentų darbingumo, – 1,2 šalpos pensijų bazės dydžio;
11) asmenims, netekusiems 50 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio;
12) asmenims, netekusiems 45 procentų darbingumo, – 0,75 šalpos pensijų bazės dydžio.
3. Šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio;
2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 1,48 šalpos pensijų bazės dydžio;
3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 1,47 šalpos pensijų bazės dydžio;
4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 1,46 šalpos pensijų bazės dydžio;
5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,45 šalpos pensijų bazės dydžio;
6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,31 šalpos pensijų bazės dydžio;
7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,18 šalpos pensijų bazės dydžio;
8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,05 šalpos pensijų bazės dydžio;
9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – šalpos pensijų bazės dydžio.
4. Šalpos neįgalumo pensijos šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims yra šių dydžių:
1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – šalpos pensijų bazės dydžio;
2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 0,99 šalpos pensijų bazės dydžio;
3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio;
4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 0,96 šalpos pensijų bazės dydžio;
5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 0,95 šalpos pensijų bazės dydžio;
6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 0,94 šalpos pensijų bazės dydžio;
7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 0,93 šalpos pensijų bazės dydžio;
8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 0,91 šalpos pensijų bazės dydžio;
9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio.
5. Šalpos senatvės pensijos yra šių dydžių:
1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims, – 1 šalpos pensijų bazės dydžio;
2) šio įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims, – 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio.

Pensijų bazės dydis yra 112 eurų.

Taigi, šalpos pensijų dydžiams bus taikomas toks pat principas kaip netekto darbingumo pensijoms.

Šalpos išmokų dydis bus susietas su šalpos pensijų baze. Šalpos pensijų bazę, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nepriklausys nuo „Sodros“ biudžeto situacijos).

Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimai

Slaugos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (tikslinės išmokos, kuriomis tenkinami neįgaliųjų specialieji poreikiai) perkeltos į atskirą įstatymą. Šios kompensacijos bus atskirtos nuo pensinio pobūdžio išmokų, nes pagal savo paskirtį ir esmę tai yra skirtingos išmokos. Atskiru įstatymu bus reglamentuotos neįgalių asmenų specialiuosius poreikius tenkinančios finansinės pagalbos priemonės, skirtos apibrėžtam neįgaliųjų kontingentui.

Tikslinių kompensacijų dydis bus susietas su tikslinių kompensacijų baze, kurią, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šalpos pensijų įstatymo ir Tikslinių kompensacijų įstatymo nuostatos bus suderintos su Europos Sąjungos teise. Šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos bus skiriamos ir mokamos ne tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams. Įstatymų nuostatos bus taikomos ES valstybių piliečiams, Lietuvoje gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus ES valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės.