Antrinė teisinė pagalba
Antrinė teisinė pagalba (dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais) suteikiama tik tiems asmenims, kurių pajamos nesiekia tam tikrų finansinių lygių.
Antrinė teisinė pagalba – tai:
• Teisinės paslaugos civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose.
• Neteisminės, teisminės ir privalomosios mediacijos paslaugos.
Teisinės paslaugos civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose:
• Dokumentų rengimas;
• Gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą;
• Atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas;
• Bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimas;
• Su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų atlyginimas;
• Su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.
Kas gali gauti?
• Lietuvos Respublikos piliečiai.
• ES valstybių narių piliečiai.
• Asmenys, teisėtai gyvenantys Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje.
• Asmenys, turintys teisę gauti pagalbą pagal LR tarptautines sutartis, kurių metinės asmens pajamos ir asmens (šeimos) turtas neviršija nustatytų lygių arba yra priskiriami asmenų grupei nustatytai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
- Nustatytos formos prašymą (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistai).
- Dokumentus, pagrindžiančius Jūsų reikalavimą.
- Dokumentus, įrodančius Jūsų teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą: metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistai) arba dokumentus pagrindžiančius, kad turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.
Jeigu asmuo neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, asmens pajamos ir jo (šeimos) turtas turi atitikti Vyriausybės nustatytus pajamų ir turto lygius.
I PAJAMŲ IR TURTO LYGIS
1 byloje – apmokama 100 % išlaidų.
Daugiau nei 1 byloje – apmokama 30 % išlaidų.
Neturi išlaikytinių |
1 išlaikytinis |
2 išlaikytiniai |
3 išlaikytiniai |
4 823,04 EUR per 12 mėn. | 6 631,68 EUR per 12 mėn. | 8 440,32 EUR per 12 mėn. | 10 248,96 EUR per 12 mėn. |
401,92 vid. per mėn. | 552,64 vid. per mėn. | 703,36 vid. per mėn. | 854,08 vid. per mėn. |
II PAJAMŲ IR TURTO LYGIS
1 byloje – apmokama 50 % išlaidų
Daugiau nei 1 byloje – apmokama 15 % išlaidų
Neturi išlaikytinių |
1 išlaikytinis |
2 išlaikytiniai |
3 išlaikytiniai |
7 234,56 EUR per 12 mėn. | 9 889,28 EUR per 12 mėn. | 12 544 EUR per 12 mėn. | 15 198,72 EUR per 12 mėn. |
602,88 vid. per mėn. | 824,11 vid. per mėn. | 1 045,33 vid. per mėn. | 1 266,56 vid. per mėn. |
Atvejai, kai asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į jo turimas pajamas ir jo (šeimos) turtą.
Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas |
Dokumentai, įrodantys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą |
Asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. | Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas sprendimas. |
Nukentėjusieji, pageidaujantys gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. | Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ir (ar) teismo nuosprendis. |
Asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą. | Dokumento pateikti nereikia, duomenys gaunami iš valstybės elektroninių registrų. |
Asmenys, valstybės išlaikomi stacionariuose globos namuose. | Stacionarios globos įstaigos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra šioje įstaigoje valstybės išlaikomas. |
Asmenys, turintys sunkų neįgalumą arba pripažinti nedarbingais; senatvės pensininkai, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Šių asmenų globėjai, kai pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti. |
Neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį.
|
Asmenys dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis.
|
Turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo begali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. |
Asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo bei izoliavimo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo bei izoliavimo pratęsimo klausimai; jų globėjai (rūpintojai), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintojo) teisėms ar interesams atstovaut. | Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas, ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. |
Skolininkai, vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena. | Dokumentai, patvirtinantys varžytinių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. |
Nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. | Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo. |
Nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų numatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais). |
Dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių.
|
Nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, kuriose įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. | Dokumento pateikti nereikia. |
Vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką.
|
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką. |
Įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas. | Kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos). |
Asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. | Kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju, o kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi pranešėjo šeimos narys, – ir dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas yra šeimos narys. |
Asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais; neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo bei neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. | Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, jo globos skyrimo, bylos peržiūrėjimo, pripažinimo veiksniu ir pan. |
Asmenys bylose dėl gimimo registravimo. | Civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo registruoti ar atkurti gimimo įrašą. |
Asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980-10-25 Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. | Dokumentai, patvirtinantys, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo yra priimtas centrinėje institucijoje, ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas. |
Asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis. | Dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytas viešasis subjektas veikia vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas. |
Kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. | Dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. |
Per kiek laiko suteikiama?
Tarnybos sprendimas teikti ar neteikti antrinę teisinę pagalbą priimamas iš karto. Jei nėra galimybės – per 7 darbo dienas nuo Jūsų kreipimosi ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Kaip parenkamas advokatas?
- Galite pasirinkti advokatą iš Tarnybos pateikto sąrašo.
- Galite pasirinkti bet kurį kitą norimą advokatą, jeigu advokatas raštu sutinka atstovauti Jums konkrečioje byloje.
- Jeigu nepasirinksite advokato, Tarnyba parinks jį iš turimo sąrašo.
- Gavę sprendimą turite susisiekti su paskirtu advokatu.
Kaip keičiamas advokatas?
Advokatas gali būti pakeistas Jūsų arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Kas kontroliuoja advokatų veiklos kokybę?
Advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra.
Dėl advokato veiklos kokybės įvertinimo kreiptis: Lietuvos advokatūra, Tilto g. 17, 01101 Vilnius, https://www.advokatura.lt/kontaktai/
Kas teikia?
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir jos teritoriniai skyriai: https://vgtpt.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/asmenu-aptarnavimas