Socialinės apsaugos ir darbo ministrė siūlo tiksliau apibrėžti, kas yra nedarbingas ir iš dalies darbingas asmuo. Tai suteiks daugiau aiškumo darbo santykiams, padės neįgaliesiems jaustis labiau socialiai apsaugotais. Šiuo metu teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta nedarbingo asmens sąvoka.

Pasitaiko nesusipratimų, kai žmogui nustačius darbingumo lygį iki 25 proc., darbdavys nenori priimti tokio žmogaus į darbą arba siekia jį atleisti, nes abejoja, ar gali jį įdarbinti, ar tai teisėta.

„Nesant aiškaus apibrėžimo, praktikoje kyla daug klausimų kaip įdarbinti nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintus žmones, kokios jiems turėtų būti sudaromos sąlygos. Todėl kartais pasirenkamas kelias nepriimti ar atsisakyti tokių darbuotojų. Taip neįgalumą turintys žmonės, kurie realiai gali ir nori dirbti, susiduria su sunkumais įsidarbinant. Siūlome keisti šią situaciją, kad darbo santykiuose nekiltų tokių klausimų ir būtų užkirstas kelias galimai neįgaliųjų diskriminacijai“, – sako ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Nedarbingumas nereiškia, kad žmogus visais atvejais negali dirbti. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte siūloma apibrėžti, kad nedarbingais pripažinti asmenys, tai yra tie, kurių darbingumo lygis 0-25 proc., ir kurie negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Tuo tarpu iš dalies darbingi asmenys (30–55 procentų darbingumo lygis) gali dirbti ir įprastomis sąlygomis arba pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje.

Ministrės teigimu, šis apibrėžimas padėtų išsiaiškinti abipuses teises ir garantijas, ir darbingumo lygio nustatymas netaptų diskriminavimo darbo rinkoje pagrindu.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, o dirba iš jų apie 47 tūkst. Iš viso neįgaliųjų, skaičiuojant ir vaikus iki 18 metų ir pensinio amžiaus asmenis, yra apie 260 tūkst.

Šiuo įstatymo projektu taip pat siūloma įstatymiškai reglamentuoti neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo terminus.

Neįgalumą siūloma nustatyti: šešiems mėnesiams, kai vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; vieneriems metams, kai vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 12 mėnesių; dvejiems metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, per artimiausius 24 mėnesius; iki asmeniui sukaks 18 metų, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens neįgalumui; neterminuotai, kai neįgalumas nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektui šiandien buvo pritarta Vyriausybėje. Jį dar turės svarstyti Seimas.

Išsamiau su projektu galima susipažinti čia.