Balandžio 18 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje trečius metus iš eilės buvo įteikti nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai, taip pagerbiant asmenis ir organizacijas, dirbančius žmogaus teisių gynimo srityje.

Apdovanojimai už nuopelnus lygybės ir įvairovės srityje 2015 metais įteikti asmenims, organizacijoms ir pilietinėms iniciatyvoms 9 nominacijose. Nors renginio metu buvo pagerbti tik kiekvienos nominacijos laimėtojai, Tarnyba džiaugiasi visais šių metų nominantais bei jų darbais lygybės ir įvairovės srityje. Mums brangūs visi, kurie prisideda prie to, kad Lietuvos visuomenėje atsirastų daugiau pagarbos žmogaus teisėms.

Kviečiame susipažinti su Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2015 laimėtojais:

Lyčių lygybės apdovanojimas įteiktas pilietinei iniciatyvai „Moterys kalba“ už jaunų feminisčių komandos drąsą dalintis istorijomis lyčių ne/lygybės tematika, taip įkvepiant kitas moteris kalbėti aktualiomis temomis. Apdovanojimas skiriamas už nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus sklaidą ir įtvirtinimą visuomenėje.

„Moterys kalba“ yra pilietinė iniciatyva, kurią vykdo 5 skirtingų profesijų moterys. Veikla plati – nuo socialinių projektų iki stand up komedijų žanro. Dominančios temos: lyčių lygybė, grožio kulto pasekmės, moters įvaizdžio formavimas viešoje erdvėje, moterų lyderystė, lyčių stereotipai, diskriminacija dėl lyties, seksizmas, seksualinė prievarta, fizinis ar psichologinis smurtas. Savo veikla siekia skleisti lyčių lygybės idėjas ir šviesti visuomenę probleminiais socialiniais klausimais, stiprinti moterų pasitikėjimą savimi ir moterų tarpusavio solidarumą. Į priekį veda nepasitenkinimas esama situacija ir noras įgalinti moteris būti drąsiomis ir savarankiškomis. Pilietinė iniciatyva palaiko įvairovę ir skatina moteris išsilaisvinti iš steoreotipais sukurtų rėmų, siekia įvairaus, tikroviško ir pagarbaus moters vaizdavimo žiniasklaidoje.

Tautų dialogo apdovanojimas įteiktas pilietinei iniciatyvai „Priimsiu pabėgėlį“ už savanoriškas pastangas kurti saugią erdvę naujai atvykusiems ir prieglobsčio prašantiems kitų tautų, kultūrų ir religijų žmonėms. Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus, veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesuose.

„Priimsiu pabėgėlį“ – tai savanoriškais pagrindais susibūrusi pilietinė iniciatyva, kuriai svarbi pabėgėlių integracija Lietuvos visuomenėje. Pilietinių akcijų metu organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į problemos mastus, griauti mitus apie prieglobsčio prašymą ir pabėgėlio statusą, skatinti tarpkultūrinę ir tarpreliginę darną. Savanoriai prisideda prie greitesnės pabėgelių integracijos naujoje valstybėje, suteikiant pabėgėliams laikinus arba nuolatinius namus, mokant juos lietuvių kalbos, istorijos, padedant finansiškai ar duodant daiktų, supažindinant su miestu, teikiant teisinę pagalbą, padedant atvykusiems lengviau integruotis į naują kultūrą, taip mažinanant stereotipinius požiūrius į pabėgėlius.

Vaivorykštės apdovanojimas įteiktas tėvų, turinčių LGBT vaikų, paramos grupei už pirmą kartą istorijoje parodytą drąsą susiburti į paramos grupę, už tėvų paramą vienas kitam, advokatavimą savo vaikams, už tai, kad tėvai, turintys LGBT vaikų, nebesijaučia tokioje situacijoje vieni. Apdovanojimas skiriamas už nuopelnus LGBT teisių atstovavimo srityje, mažinant homofobijos, transfobijos ir bifobijos daromą žalą bei skatinant LGBT atvirumą ir didesnę integraciją į visuomenę.

2015 metais startavusi iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje subūrė tėvus, turinčius homoseksualius, biseksualius ir translyčius (LGBT*) vaikus, į paramos grupę. Tėvai, iš pradžių turėję teikti emocinę paramą vienas kitam, tapo ir savo vaikų advokatais viešojoje erdvėje. Per metus šios grupės nariai komentavo žiniasklaidos priemonėse, davė interviu, pasakojo savo patirtis. Žmonės, pradėję nuo nulio, pasiekė labai daug – apie 20 radijo/interneto žiniasklaidos interviu. Užsiėmimų metu saugioje aplinkoje galima dalintis mintimis, jausmais, pasitikėti vieniem kitais ir, svarbiausia, nebesijausti, kad tokioje situacijoje esate tik jūs.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ skirtas režisierei Linai Plioplytei už stilingą akibrokštą jaunystės kulto apsėstai visuomenei ir drąsios ir išdidžios senatvės pareiškimo pristatymą dokumentiniame filme „Amžinai stilingos“ (angl. Advanced Style). Apdovanojimas skiriamas už iniciatyvą, skatinančią realizuoti savo potencialą ir tikslus darbe, laisvalaikiu ar užsiimant visuomenine veikla, nepaisant stereotipų apie jauną ar vyresnį amžių, už nuopelnus vienijant įvairaus amžiaus žmonių kartas.

„Aš niekada nenorėjau atrodyti jaunai, norėjau atrodyti pritrenkiančiai“, – sako viena iš režisierės Linos Plioplytės filmo „Amžinai stilingos“ herojų. Tai drąsios, nepriklausomos, ryškios ir stilingos niujorkietės. Jos nedūsauja dėl prabėgusios jaunystės, o džiaugiasi kiekviena diena. „Amžinai stilingos“ – ne tik filmas, tai gyvenimo būdas, judėjimas, prie kurio prisijungti gali ir turi kiekvienas. Režisierės Linos Plioplytės filmuojamoms damoms nuo 62 iki 95 metų. Tai drąsios, nepriklausomos, ryškios ir stilingos niujorkietės. Jos nedūsauja dėl prabėgusios jaunystės, o džiaugiasi kiekviena diena. Moterys važinėja spalvingais dviračiais, plepa su draugėmis, lankosi vakarėliuose, eksperimentuoja su individualiu stiliumi ir mokosi naujų dalykų, kuriems vis neatrasdavo laiko. Mada šiame filme tampa saviraiškos priemone, leidžiančia senti pakelta galva.

Filmas „Amžinai stilingos“ – tai akibrokštas jaunystės kulto apsėstai Vakarų kultūrai. Tai ne tik filmas, tai gyvenimo būdas, judėjimas, prie kurio prisijungti gali ir turi kiekvienas.

Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Kristinai Dūdonytei už įkvepiantį  pavyzdį ir ryžtą savo profesinėje ir visuomeninėje veikloje šalinti kliūtis žmonėms su negalia gyventi orų ir visavertį gyvenimą. Apdovanojimas skiriamas už fizinės, socialinės, kultūrinės, požiūrio ir/ar kitokios kliūties sėkmingą įveikimą užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje.

Kristina Dūdonytė – jauna, aktyvi, savo pavyzdžiu kitus neįgaliuosius jaunuolius įkvepianti mergina. Baigusi anglų kalbos filologijos ir tarptautinio verslo studijas Kaune, dirbo Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centre. Kristina aktyviai įsitraukė į Alytaus miesto negalios politikos strategijos kūrimą, organizuoja socialines akcijas, dalyvauja Europos nepriklausomo gyvenimo tinklo veikloje.

Religijų įvairovės apdovanojimas įteiktas mokslininkei Aušrai Pažėraitei už aktyvų ir nuoseklų mokslinį darbą, sklaidant vyraujančius mitus ir stereotipus apie religijas, viešinant tyrimus žiniasklaidoje, kuriant atviresnę visuomenę, besidominčią religijų įvairove. Apdovanojimas skiriamas asmeniui, organizacijai, idėjai ar projektui, kuris prisidėjo prie religijos laisvės principo įtvirtinimo ir sklaidos bei religijų įvairovės pažinimo ir priėmimo skatinimo Lietuvoje.

Dr. Aušra Pažėraitė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro religijų istorijos docentė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos narė, ISORECEA (International Study of Religion in Eastern and Central Europe Association) narė, AAR (American Academy of Religion) narė, ISSR/SISR (International Society for the Sociology of Religion /Société Internationale de Sociologie des Religions) narė, Lietuvos filosofų draugijos narė. Dar vidurinėje mokykloje mokydamasi sovietiniu laikotarpiu aktyviai dalyvavo pogrindiniame ir Katalikų Bažnyčios gyvenime ir disidentinėje veikloje. Nepriklausomybės laikotarpiu siekia skatinti ir plėsti Lietuvoje religinių mažumų pažinimą ir aktyviai remia jų lygiateisiškumą. Nuo 2004 metų viešojoje erdvėje taip pat akyviai dalyvauja viešose diskusijose radijo laidose su Romos Katalikų Bažnyčios atstovais, palaikydama žmogaus teisių klausimus ir feminizmo siekius.

Metų proveržio apdovanojimas įteiktas knygos „Sparnuotos raidės“ idėjos autorei Eglei Jokužytei už regos negalią turinčių ir matančių žmonių suartinimą jaučiant knygas. Apdovanojimas skiriamas už plačiai nuskambėjusį ir prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą, kūrinį ir panašiai.

Eglė Jokužytė – VšĮ „Verslas ar menas“ steigėja ir leidėja. Savo veikloje ji įgyvendina socialinius projektus, kuriuose atskleidžiami regos negalią turinčių vaikų gabumai ir leidžiantys regintiems vaikams pažinti neregių gyvenimą. Pagrindinė veiklos sritis yra leidyba – leidžia leidinius, pritaikytus visiems – regintiems ir neregiams vaikams. Jos siekis, jog neregiai vaikai turėtų knygų, kurios būtų gražios ir įdomios. 2015 metais išleista knyga Leonardo da Vinci pasakos „Sparnuotos raidės“, atspausdinta reginčiųjų ir Brailio raštu, Lietuvos knygos meno konkurse išrinkta Gražiausia 2015 metų knyga. Ji ypatinga tuo, kad tekstas pateiktas ne tik įprastu ir akliesiems skirtu Brailio raštu, bet regimosios iliustracijos taip pat papildytos iškiliosiomis, kad būtų suprantamos lytint. Regintieji vaikai žaidybine forma, liesdami knygos paveikslėlius užmerktomis akimis, atpažįsta iliustracijas taip, kaip tai daro neregiai, o šalia esantis Brailis padeda suprasti, kad yra žmonių, kurie knygas skaito pirštais. Regos negalią turintiems vaikams – tai galimybė skaityti tas pačias knygas kaip ir regintiesiems. Jie gali skaityti kartu su reginčiais šeimos nariais, draugais, gali jaustis pranašesni, nes moka skaityti Brailio raštą. Šios knygos neregiams vaikams leidžia pasijausti lygiaverčiais skaitytojais, o reginčiuosius vaikus moko tolerancijos skirtingiems žmonės bei ugdomos jų socialinės vertybės.

Žiniasklaidos balso apdovanojimas įteiktas fotografui Artūrui Morozovui už socialiai jautrios fotografijos Lietuvos žiniasklaidoje vystymą, požiūrio apie pažeidžiamas visuomenės grupes keitimą, darbą pabėgėlių iš Sirijos ir kitų arabų šalių migracijos metu, Ukrainos kovos už laisvę fiksavimą. Apdvanojimas skiriamas žiniasklaidos atstovams, kurie savo darbu, veiksmu ar iniciatyva skatina asmenų lygybę ir įvairovę visuomenėje bei gina žmogaus teises.

Artūras Morozovas – jaunosios kartos fotografas. Socialiniuose projektuose, kaip „Vienodos Dienos“, fiksuoja moteris, gyvenančias įkalinimo įstaigose ir auginančias vaikus. Jo nuotraukos ir istorijos iš migrantų kelio keičia žmonių požiūrį, mažina neigiamus stereotipus. Fotografas taip pat jau du metus fiksuoja Ukrainos kovą už laisvę.

Gyvenimo nuopelnų apdovanojimas įteiktas vaikų darželio ir dienos centro „Nendrė“ direktorei Danutei Mituzienei už įvairialypės bendruomenės vienijimą, ištikimybę lygių galimybių principams ir pagarbą žmonių įvairovei. Apdovanojimas skiriamas asmeniui už gyvenimo nuopelnus žmogaus teisių srityje, kurio aktyvūs ir iniciatyvūs veiksmai prisidėjo prie lygybės, įvairovės ir tolerancijos idėjų skatinimo ir puoselėjimo.

Nevalstybinio vaikų darželio „Nendrė“ direktorė Danutė Mituzienė sukūrė Lietuvoje visiškai naują ir pavyzdinį ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos modelį. Prevencinės iniciatyvos ir projektai, skirti gatvės ir nepasiturinčių šeimų vaikams, ilgainiui išsikristalizavo į sumanymą padėti vienišiems, socialiai remtiniems tėvams integruotis į darbo rinką, sudaryti sąlygas visaverčiam jų vaikų ugdymui, ginti jų teises ir padėti išsaugoti šeimas. 1998 metais įkurta „Nendrė“ tapo tikru socialinių paslaugų centru vaikams ir jų tėvams. Centras įsikūręs viename skurdžiausių Vilniaus miesto mikrorajonų Šnipiškėse, Giedraičių gatvėje, kur daugelyje namų iki šiol nėra tinkamų inžinerinių komunikacijų ir centrinio šildymo. Čia gyvenančioms šeimoms toks centras – vienintelė galimybė gauti kokybiškas vaikų priežiūros, ugdymo bei socialines paslaugas. Daug dirbama ir su etninių mažumų vaikais bei jų tėvais, siekiant išsaugoti šeimų tautinę tapatybę, puoselėjant šeimos vertybes ir tradicijas. Tiek vaikams, tiek tėvams organizuojamos veiklos akcentuojant lygias lyčių galimybes, kovojant su lyčių stereotipais. Daug dėmesio skiriama smurto prevencijai.

Laimėtojams įteiktos menininko Viktoro Dailidėno statulėlės.

Informacijos šaltinis: www.lygybe.lt