Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) organizuotoje konferencijoje „Turizmas visiems“ buvo pristatyta tarptautinio projekto „TOUR4ALL“, vykdomo kartu su dar 8 partneriais, sukurtas mokomasis modulis apie prieinamo turizmo paslaugų organizavimą. Šį modulį bus galima taikyti rengiant specialistus, dirbsiančius turizmo srityje. Mokymosi metu įgytos žinios padės spręsti problemas prieinamumo ir įtraukties srityse. Mokymosi modulis bus nemokamai prieinamas internete.

Konferencijoje dalyvavęs ūkio viceministras Gediminas Miškinis ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Bajariūnienė kalbėjo apie šiandien jau vykstančius pokyčius plėtojant Lietuvos turizmą, kai teikiant turizmo paslaugas ir pritaikant infrastruktūrą vis didesnis dėmesys skiriamas neįgaliems lankytojams.

Gražutės ir Sartų regioninių parkų direkcijos vyr. specialistas, rekreacijos vadybininkas Vytautas Eidėjus dalinosi patirtimi, kaip visgi galima pritaikyti aplinką neįgaliesiems net ir be didelių investicijų. Vytautas parodė nuotraukas su paties išcementuotu nuolydžiu, tekainavusiu 5 eurus ir išmaniai pritaikytas senos spintos duris, padedančios patogiau įvažiuoti neįgaliesiems ar tėvams su vaikų vežimėliais. Pritaikydami objektus neįgaliesiems, šių parkų darbuotojai kviečiasi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovus ir kartu su jais sprendžia, ką ir kaip būtų galima padaryti, kad objektai taptų prieinami neįgaliesiems.

Konferencijoje taip pat pasisakė Kultūros paveldo departamento atstovas Alfredas Jomantas, kuris pabrėžė, kad įvairios senuose pastatuose įsikūrusios įstaigos piktnaudžiauja kultūros paveldo sąvoka – dažnai naujai atlikti pakeitimai, nepatogūs sunkiau judantiems žmonėms, nėra joks kultūros paveldas.

Klausos negalią turintis architektas Donatas Počešiūnas pažymėjo, kad žmonėms, turintiems klausos negalią, taip pat reikalingi praėjimai su nuolydžiu: lipant laiptais tenka skirti vizualinį dėmesį, kur statai koją, o einat nuolydžiu tokio dėmesio reikia mažiau. Turintiems klausos negalią turistams viešbučių kambariuose praverstų žybčiojantys ir vibruojantys skambučiai, planšetinis kompiuteris, kuriame įrašyta informacija gestų kalba, arba suteikta galimybė bendrauti raštu.

Prieš 22 metus regėjimo netekęs Kompensacinės technikos ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ekspertas verslininkas Karolis Verbliugevičius išvardino net 7 priežastis, dėl kurių žmonės, turintys regos negalią, galėtų atvykti atostogauti į konkrečią vietovę. Viena iš priežasčių – tai taktiliniai žemėlapiai, padedantys regos negalią turintiems žmonėms susiorientuoti aplinkoje. Jei tokių žemėlapių nėra, regos negalią turinčiam žmogui reikia asistento, kuris galėtų papasakoti apie vietovę, padėti joje susiorientuoti. Neregiams taip pat reikalinga garsinė informacija, pvz., audioformatu įrašyta informacija apie objektą.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė apgailestavo, kad Lietuvoje neįgaliesiems prieinamo turizmo pavyzdžių labai mažai. „Rasime neįgaliesiems prieinamą viešbutį, kokios nors parko lankytojų centrą ar pojūčių taką, tačiau bendros šalies vizijos ar strategijos, kaip turėtų būti vystomas turizmas Lietuvoje, kad tenkintų visų žmonių poreikius, nėra.“

Konferencijoje buvo akcentuojama, kad negalią ar specialiuosius poreikius turinčių turistų daugėja, be to, tokie turistai išleidžia daugiau pinigų ir apsistoja ilgesniam laikui, o jei patirtis gera, jie grįžta vėl ir vėl. Taigi pritaikyta aplinka ir žinojimas kaip elgtis su įvairias negalias ar specialiuosius poreikius turinčiais turistais ne tik suteiks galimybę paslaugomis pasinaudoti platesniam klientų ratui, bet ir atneš didesnių pajamų.

Konferencijos pranešimai:

Paveldo ir neįgaliųjų turizmo suderinamumas

Prieinamo turizmo mokymo programų plėtra

Turizmo visiems iššūkiai ir skatinimas

UD žmonėms su ypatingais klausos poreikiais

Visiems prieinamas turizmas-ar esame pasirengę?

Aplinkos pritaikymo gerosios praktikos pavyzdžiai