35 m. Valentina (vardas pakeistas) negalią turi nuo gimimo. Jos kairė ranka neišsivysčiusi, tačiau moteris turi rankos protezą. Valentina labai darbšti ir niekada nesiskundžia dėl savo negalios. Tiesiog jos nesureikšmina ir be skundų dirba visus namų ūkio darbus.

Valentina gimė priemiestyje, name, kurio dalis gyventojų buvo sugrįžę iš kalėjimo, arba anksčiau praradę gyvenamąsias vietas ir įpratę gyventi gatvėje. Ne vienas iš jų pasityčiodavo iš Valentinos rankos. Nors moteris pasakoja, kad visada atsikirsdavo, ir, kad jos taip lengvai „nepaimsi“, vis tik ir aplinka, ir „ypatingi“ kaimynai nuolat ją smukdė psichologiškai.

Nors Valentinos artimieji neturėjo neigiamų įpročių, tačiau jie gyveno labai ankštai – šeimoje iš viso buvo keturi vaikai. Valentina jauniausia iš jų.

Ypatingai mergaitę prislėgė tėvo, su kuriuo ją siejo labai šiltas ir gilus ryšys, mirtis. „Aš tuo metu buvau dešimties ir tėčio mirtis, man buvo labai skaudi, pakirto pasitikėjimą savimi, gyvenimu“, – sako Valentina. Jei ne tėvo mirtis, gal ir jos gyvenimas būtų susiklostęs kitaip. Gal būtų baigusi mokslus ir lengviau susirastų darbą. Tėvui mirus, mama turėjo viena uždirbti pragyvenimui, todėl kalbų apie studijas net nebuvo.

Gal dėl nykios aplinkos, gal dėl ankštumo, o gal dėlto, kad norėjo savo šeimos, nė aštuoniolikos neturinti Valentina išėjo iš namų pas mylimąjį ir iš karto pastojo. Nors jie oficialiai nesusituokė, gyveno kartu nuomojamame bute, o gimusiai mergytei vyras suteikė savo pavardę. Tačiau netrukus Valentina pastojo dar kartą, o vyrą tuo metu labiau domino alkoholis, draugai ir kitos moterys. Jie pradėjo pyktis, vyras dažnai nepareidavo per naktis, ir besilaukiančiai Valentinai teko vienai prižiūrėti pirmagimę. Ne gana to, prasidėjo smurtas.

Vyrui išėjus, moteris liko viena – su mažu vaiku ant rankų ir dar besilaukianti.

Neturėdama, kur eiti, ji grįžo namo. Visas kaimas ją pasmerkė – be vyro, su mažu vaiku ir dar „su pilvu“ – aišku, kad paleistuvė…

Valentina atlaikė žeminimus ir patyčias, ir džiaugiasi, kad turi vaikus – jie brangiausias jos turtas. Labai didžiuojasi gerai besimokančia dukra. Jai jau 18, o šiek tiek jaunesniam sūnui – 17.

Grįžusi namo, po keleto metų Valentina susirado draugą. Draugas darbštus, myli jos vaikus, su juo susilaukė dukrelės, kuriai jau beveik 10 metų. Abu su vyru ne tik darbštūs, bet ir nagus turi – atrodo, gyvenk ir norėk. Deja, vyras geria, o kai išgeria – smurtauja. Vieną kartą, kai vyras ją primušė, Valentina iškvietė policiją. Vyras, keršydamas jai, paskambino Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir pasakė, kad Valentina geria… Taip, Valentina nėra abstinentė, bet nė vienas kaimynas nepasakytų, kad ji „geria“. Tačiau Vaikų teisių apsaugos tarnyba šeimą priskyrė prie patiriančių socialinę riziką, ir pradėjo pas juos lankytis. Nuo to laiko,kad ir kaip stipriai vyras ją primuša,Valentina policijos nebekviečia,– o kas, jei Vaikų teisių tarnyba, atimsjos mažiausiąją dukrelę? „Šito aš neišgyvenčiau“, – sako moteris. Moteris bijo socialinių tarnybų, kurios turėtų jai padėti. Gal Valentina ir neteisi, nedrįsdama pasiskųsti socialiniams darbuotojams, tačiau šie, lankęsi jos namuose (šiuo metu lankymaisi sustabdyti) nesugebėjo moteriai įkvėpti pasitikėjimo. Atvirkščiai, ji mano, kad jie jai kelia grėsmę. O vyras dabar turi šantažo įnagį, ir jaučiasi galįs girtauti ir smurtauti nebaudžiamas.

Dabar Valentina nuo smurto ginasi pati – ją mušančiam vyrui ne kartą ir su sunkoku protezu yra „užvažiavusi“. Ji bando maskuoti mėlynes ir kitaip slepia smurtą. Paprastai visiems sako, kad nugriuvo, ar kitaip susižeidė pati. Pavyzdžiui, grįžusi su mėlyne po akimi iš atostogų prie jūros, ji kaimynams sakė, kad užsigavo atrakcionuose. Bet kaimynų taip lengvai neapkvailinsi. Neseniai vykusiame kaimo susitikime prisigėręs vyras vėl puolė mušti Valentiną, o kaimynai ruošėsi kviesti policiją. Išsigandusi, kad po bendro vakarėlio ji taip pat nėra blaivi, moteris visų maldavo, kad šie policijos nekviestų. Nuo to laiko pastebėjo, kad kaimynai nelabai nori juos kviesti į bendrus pasisėdėjimus.
Ir vyresnieji vaikai, ir kartu gyvenanti mama nesupranta, kam jai reikalingas toks draugas. Mažoji, kai tėvas geria, slepiasi nuo jo, tačiau, kai jis blaivus ir dosnus (apipila mergaitę saldainiais), tada jai tėtis yra pats geriausiais. O Valentina nori šeimos. Kai negeria, nagingas ir darbštus vyras, šiltina namus ir kitaip gerina jų gyvenimo sąlygas. Valentina, kad ir su viena ranka, mėgsta gaminti, bendruose renginiuose visi giria jos pagamintų patiekalų skonį ir grožį. Jai taip pat sekasi daryti gėlių puokštes, vainikus ir kitokias dekoracijas, buvo pradėjusi dirbti, tačiau darbas toli, be automobilio jo nepasieksi. Valentina norėtų išmokti vairuoti, tačiau nesurenka reikalingos sumos pradėti mokytis.

Gali būti, kad turėdama savų pajamų, Valentina išdrįstu palikti vyrą. O dabar jo atlyginimas labai reikalingas šeimai. Žinoma, baimė netekti mažiausios dukrelės (vyresnioji dukra jau pilnametė, sūnui taip pat tik žingsnis iki pilnametystės), dar didesnė. Todėl ji pabrėžė, kad niekur nesikreips,nieko niekam nepasakos apie vyro smurtą ir vis tiek su juo gyvens, nors ir verkia dėl barnių su vyru. Ji taip stengiasi, taip nori, kad jie būtų graži šeima ir ieško priežasčių, kodėl vyras taip elgiasi.Slapta nuo jo eina pas psichologą, nes jos pačios psichinė būsena kartais būna tiesiog nepakeliama.
Svajodama apie geresnį gyvenimą Valentina prisitaikė prie dabarties. Kai vyras grįžta girtas, ji smailina balsą, valgydina jį ir guldo miegoti. Jei jis užmiega, būna ramu – nei barnių, nei smurto, jei neužmiega, vėl tenka pasakoti kaimynams, kad mėlynes įsistatė pati. Toks Valentinos gyvenimas. Ir neatrodo, kad artimiausiu metu jis gali pasikeisti į gerą.

Nuotrauka asociatyvinė