Jau kelintą dieną paryčiais pašoku iš miegų. Pikta ir įsiutusi (tik negreita). Įsiutusi ant Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos. Bet ne dėl alkoholio. Dėl vaistų. Dėl naujos vaistų kompensavimo tvarkos, kuri šnios lauk iš kompensuojamų vaistų kainyno visus vaistus, kurie daugiau nei 10 proc. brangesni už pigiausiuosius. „Kurių velnių jūs kišate savo nagus įmano piniginę?!“, – nervinuosi. Niekas tų pigių vaistų gi nedraudžia pirkti. Jei noriu, tai ir perku. Bet jei nenoriu, tai ir neperku. Beveik 30 metų gyvenu su tėčio inkstu ir dar noriu su juo pagyvent. Ir turiu teisę norėti tų vaistų, kurie man iki šiol leido gyventi. Tai mano teisė.

Įtūžį dar sustiprina paskambinusi „likimo kolegė“: „Klausyk, pasiskaičiavau, kad per dieną geriu 10 visokių vaistų. Pasižiūrėjau kainyne, jei bus nauja tvarka, man reikės keisti 8. Dabar, kai mano mamos inkstas vos gyvas, visai nenoriu pradėti visokių eksperimentų. Aš noriu su juo kuo ilgiau „pratempti“, – sako. Piktai sako.

„10 vaistų?!“, – mintyse pasibaisiu. – „O kiek aš geriu?“ Pradedu karštligiškai skaičiuoti – devyneri. Oho! Kai neskaičiuoji, automatiškai sugeri savo tabletes, net negalvoji, kad visai nemažai jų susidaro. „Pala, o tai, kiek man iš jų reikės keisti?“, – vėl susinervinu.
Valdžia sako, gerkit pigiausius ir viskas bus gerai. Veiklioji medžiaga tokia pati, taigi ir vaistai tokie patys. „Patys ir gerkit, jei jums gerai“, – burbu. „O man, net mano pusryčių sumuštinyje su sūriu sūrį pakeitus sūrio gaminiu, sviestą – tepiu riebalų mišiniu, mano mėgiamą ciabattą – kokiu nors nepelijančiu ir nekietėjančiu duonos gaminiu, šviežią kavą – tirpia kava, o cukrų – kokiu nors saldikliu, man jau nebus gerai. O gal net bus visai negerai“.

„Betgi valstybė sutaupys! Net 10 milijonų!” – skaitau kažkokiame Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Jei sutaupys, belieka patylėti, nes 10 milijonų eurų užgoš visus piktus burbesius.

Bet spauda rašo, kad nieko nesutaupys – juk ir dabar kompensuojama pigiausio vaisto kaina. „Betgi autoriai gali būti nupirkti ar tiesiog neturėti visos informacijos“, – galvoju be jokios ironijos ir bandau aiškintis, kaip sutaupys valstybė. Nes jei sutaupys, sąžinė neleis taip purkštauti. Tėčio inkstas tiek nekainuoja. Krūva pacientų tiek nekainuoja.
Nusižiūrėjusi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę, pradedu „gūglinti“. Ir randu. Balandžio 26 d. ministras sako: „Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra labai daug vaistų, kuriuos žmonės yra įpratę vartoti. Tačiau laikui einant yra išrandami nauji vaistai ligoms, kurios anksčiau nebuvo gydomos vaistais, arba tokie, kurių terapinė vertė yra didesnė. Įsigaliojus naujajai tvarkai, bus sutaupyta nemažai lėšų, todėl į Kainyną bus galima įtraukti daugiau inovatyvių preparatų“.
„Kad bus sutaupyta girdėjom, bet tai KAIP?“ Na, o apie tai nė žodžio.

„Gūglinu“ toliau. „Išgūglinu“ dar vieną ministro pareiškimą, pasakytą dar nepatvirtinus šio nutarimo. Jame daug rašoma, kaip sutaupys žmonės, ir net nebandoma aiškinti, kad sutaupys valstybė. Tarp krūvos straipsnių, nutarimų, pareiškimų, randu ir info, kad panašus pakeitimas (tik ne toks drastiškas, kaip dabartinis) jau buvo padarytas prieš 3 metus.

2014 m. vasario 6 d. datuojamoje informacijoje tai dar tik planai. Sveikatos apsaugos ministerija rašo, kad: „Taip pat, siekiant sumažinti kompensuojamųjų vaistų priemokas pacientams, nustatoma, kad didžiausias skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio vaisto kainų toje pačioje grupėje gali būti ne daugiau kaip 40 proc. (dabar yra 50 proc.)“. Toliau taip pat rašoma, kad bus sutaupyti 35 mln. litų per metus (dabar – 10 mln. Eurų).

Ponai, tai gal Jūs pristatykite tą sutaupymą? Paaiškinkite ministrui paprastai, kad jis po to lygiai taip pat paprastai galėtų paaiškinti žmonėms. Ir kad jam nereikėtų teisintis, jog nesantis labai gerai farmaciją išmanantis specialistas, o tiesiog galvoja, kad jei kažkas yra sugalvota, tai tam buvo „kažkokia logika“.

Teksto autorė: Ugnė Šakūnienė