Žmones su negalia vienijančios organizacijos su ministerijos atstovais aptarė teisinio veiksnumo, socialinių įmonių ir socialinių darbuotojų biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčio klausimus.

Nuolatinis neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšų taupymas mažina neįgaliųjų organizacijų teikiamų paslaugų apimtis. Žmonių su negalia atstovai išsakė kritiką, kad 2016 metams nenumatomas programos finansavimo augimas, nors planuojamas ne tik minimalaus atlyginimo kilimas, bet ir socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas. Kiekvienas minimalios algos padidėjimas skausmingai, valanda po valandos , mažina pagalbos apimtis. Kyla klausimas – ar neįgaliųjų organizacijose dirbantys specialistai yra vertinami mažiau, ar jų atliekamas darbas ne toks vertingas?

Tuo metu socialinių įmonių finansavimui skiriamos lėšos ir poreikis auga kasmet. Neįgaliųjų organizacijoms pasirodė keista, kad gaudamos maksimalią valstybės pagalbą, sunkios negalios žmonių šios įmonės įdarbina ne tiek jau daug – 305 (bendras dirbančiųjų skaičius – apie 5000). Socialinės įmonės yra finansuojamos iš Europos struktūrinių fondų bei socialiniam verslumui ir įmonių socialinės atsakomybės didinimui skirtų lėšų, tačiau Lietuvoje tikrasis socialinis verslas dar nepajudintas iš mirties taško. Nors jau patvirtinta socialinio verslo koncepcija, tačiau konkretus priemonių planas dar nepabaigtas ir finansavimas nesuplanuotas. Gal todėl, kad visos lėšos išdalinamos socialinėms įmonėms?

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžia, kad teisinio veiksnumo reformos Lietuvoje įgyvendinimui ir tinkamam veikimui reikalingas adekvatus finansavimas, kuris būtų skirtas apmokyti specialistus ir plėstų pagalbos priemones priimant sprendimus. Naujas įstatymas įsigalios jau nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Finansavimas socialiniams darbuotojams bei jų teikiamų paslaugų plėtrai papildomai nėra skirtas, nors būtent šie specialistai atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant reformą. Per ateinančius metus teismai turės iš naujo pervertinti visus neveiksniais pripažintus žmones, identifikuoti žmogaus gebėjimus ir veiklos sritis, kuriose, suteikus atitinkamą pagalbą, žmogus pats gali priimti sprendimus. Tokia praktika ir pagalba taikoma jau daugelyje šalių ir teigiamai veikia jų savarankiškumą.

Šis susitikimas su ministre A.Pabedinskiene yra jau ne pirmas, išsakant neįgaliųjų organizacijų ir negalės politikos įgyvendinimo problemas. Ar vertinamas neįgaliųjų organizacijų kaip ekspertų indėlis, ar po išsakytų konkrečių pastebėjimų ir kritikos bus žengiami žingsniai siekiant konstruktyviai dirbti kartu? Parodys ateitis. Ministerija pažadėjo jau artimiausiu metu peržiūrėti socialinių įmonių įstatymą, o vėliau – darbuotojo paslaugos teikėjo licenzijavimą.

Kviečiame pasidalinti savo mintimis – kaip manote, ar Lietuvoje vertinamas NVO indėlis ir ekspertizė, ar įsiklausoma į teikiamas pastabas ir pasiūlymus? Ir koks turėtų būti bendradarbiavimas, siekiant veiksmingų pokyčių negalios politikoje?