Gedintys tėvai galvojo ir apie kitus

U. Šakūnienė pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kai dovanoti organai gelbėjo beviltiškai sergančius. Ji pasakojo, jog po ligos nustojus funkcionuoti jos, vienuolikmetės, inkstams, jai buvo persodintas mamos dovanotasis. Po šešerių metų merginai transplantuotas tėčio inkstas, su kuriuo ji gyvenanti jau 22 metus.

Organizacijos „Gyvastis“ vadovė papasakojo ir apie mirusios Justinos tėvų kilniaširdišką poelgį.

Devyniolikmetė Justina vakare atsigulusi miegoti rytą taip ir nepabudo – jos galvoje plyšo aneurizma ir kraujas išsiliejo į smegenis. Medikai nedrįso staiga mirusios vienturtės dukters gedinčių tėvų prašyti paaukoti organų transplantacijai. Tačiau pati mama, išgirdusi gydytojo žodžius, kad medikai daugiau nieko nebegali padaryti, paklausė, ar jie negali kam nors padėti. „Po kelių mėnesių iš Nacionalinio transplantacijos biuro sužinojome, jog Justinos organai į šeimas grąžino tris jaunus žmones, dviem sugrąžinta akių šviesa“, – sakė U. Šakūnienė.

Į susitikimą atvykęs 44-erių metų Rimvydas, kuriam širdis buvo transplantuota prieš šešerius metus, pasakojo apie savo kelią į „antrąjį gyvenimą“. Po gripo komplikacijos pradėjo „strigti“ jo širdies darbas. Padėtis vis blogėjo, situacija darėsi kritiška. Tuomet jam buvo transplantuota dirbtinė širdis. Tačiau su tokia širdimi žmonės išgyvena tik kelis metus, tad buvo laukiama donoro. Kai širdis atsirado, po 24 valandų operacijos vyras atgimė su kito žmogaus krūtinėje plakančia širdimi. Vyriškis džiaugiasi galėdamas auginti sūnų, kuris gimė jau po širdies persodinimo operacijos. „Gyvenu, kaip ir visi. Galiu sportuoti – netgi dalyvavau Olandijoje vykusiose žmonių, kuriems persodinta širdis ir plaučiai, žaidynėse, bėgau 100 metrų“, – kalbėjo Rimvydas. Jis ragino susimąstyti apie donorystę, apie tai, kad galime sergantiems žmonėms dovanoti kitą gyvenimą.

Su persodintu organu – 30 metų

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 žmonių po įvairių organų transplantacijų. Daugiausiai – 610 pacientų, po inksto persodinimo, 45-iems persodintos širdys, 2 – plaučiai, maždaug 40 – kepenys. Kai kurie persodinus organą gyvena daugiau kaip 30 metų.

Baigiantis renginiui L. Aleksienė pažymėjo, jog šis susitikimas – pirmas žingsnis, propaguojant organų donorystę. „Tikimės organizuoti ir daugiau panašių renginių, ir viliuosi, jog po tokių susitikimų ne vienas nutars paaukoti savo organus kitiems žmonėms išgelbėti“, – sakė Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė.

Straipsnio autorė – Genovaitė KAZIELIENĖ. Straipsnio šaltinis – www.gzeme.lt