„Begaso“ prizas pradžiugino regėjimo negalią turinčius artistus iš Klaipėdos

Begasas-2014-Danute-Marcele-Balciuniene-foto-Kristina-Staneviciute

Gegužės 30–31 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje, įvyko IV teatrų festivalis – konkursas „Begaso“ prizui laimėti. Festivalyje dalyvavo 11 teatro kolektyvų iš visos Lietuvos, o vaidino įvairias negalias turintys vaikai ir suaugę.

Vertinimo komisija (pirmininkė – aktorė ir poetė Birutė Mar, nariai – aktorė Edita Zizaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Aušra Makarevičiūtė bei teatro apžvalgininkas Ridas Viskauskas) tautodailininko Eugenijaus Paukštės sukurtą prizą – „Begaso“ skulptūrėlę – skyrė Klaipėdos regos ugdymo centro socialinio ugdymo skyriaus teatro trupei ,,Palėpė“, suvaidinusiai šmaikščią pasaką suaugusiems ,,Laumės verpėjos“ (pjesės autorė – Teresė Lorenčienė, vadovė – Danutė Marcelė Balčiūnienė). „Palėpė“ festivalyje dalyvavo antrą kartą. D. M. Balčiūnienė sakė, jog apdovanojimas – labai netikėtas, o regėjimo negalią turintys artistai „Begaso“ skulptūrėle džiaugėsi ją lytėdami ir perduodami iš rankų į rankas…

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos meninių – socialinių projektų vadovė ir neįgaliųjų teatrų festivalio meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Festivalis keičiasi: vis daugiau į neįgaliųjų teatrų veiklą įsitraukia profesionalių menininkų, spektakliuose gvildenamos rimtesnės temos. Svarbu, kad su tokiomis trupėmis dirbtų atsidavę profesionalai Trupės laukia festivalio, atsakingai jam ruošiasi. „Begaso“ prizas – simbolinis paskatinimas. Tam, kad neįgaliųjų teatrų laivas įsisuptų, reikalingas finansavimas tiek regionuose, tiek sostinėje. Mūsų svajonė – tarptautinis festivalis. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Geldapėje rengiamas net tris dienas trunkantis tarptautinis žmonių su negalia mažųjų teatro formų festivalis.“

Pasak Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, norinčių dalyvauti festivalyje trupių yra daugiau, bet dėl renginio trukmės tenka vykdyti trupių atranką. Aktorė ir poetė Birutė Mar sakė, jog išskirti vieną kurią nors trupę kaip geriausią yra labai sunku – už artistų pastangas vaidinti, nepaisant negalios trukdžių, norisi apdovanoti visas. Be to, neįgaliųjų teatrų spektakliuose svarbiausia – ne režisieriaus meninės ambicijos, o negalią turinčių artistų atskleidimas.

Nekonkursinėje festivalio dalyje buvo parodyta S. Dikčiūtės emocionalios interoperos „Meilė be mirties smėlynuose“ ištrauka (režisierė ir dailininkė – Saulė Degutytė, tekstų autoriai – Violeta Šoblinskaitė ir Gasparas Aleksa, aranžuočių autorius – Valdas Narkevičius) – tai bendras Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir „Stalo teatro“ projektas, kuriame dalyvavo profesionalūs menininkai ir artistai, turintys judėjimo negalią. Ateityje „Meilė be mirties smėlynuose“ turėtų tapti visaverčiu publikai vaidinamu spektakliu.

Festivalį rėmė: Lietuvos kultūros taryba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Menų spaustuvė, „Stalo teatras“, Juodosios keramikos centras.

LZNS - post author

Mums labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų visuomenės gyvenime.

Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas