Gerbiamieji tikriausiai pastebėjote, kad žiniasklaidoje vyksta daug diskusijų apie Socialinių įmonių veiklą ir neįgaliesiems kuriamas darbo vietas. Vieni pasisako, kad Socialinėse įmonėse turi būti įdarbinami tik sunkiausią negalią turintys asmenys (0-30 % darbingumas) bei turintys proto ar psichikos negalią, kuriems reikalinga asmeninio asistento pagalba. Kiti gi sako, kad dabartinė sistema neturi būti keičiama.

Siekdami geriau atstovauti visų neįgaliųjų nuomonę, prašome jūsų papasakoti savo patirtis kaip jums sekėsi dirbti socialinėse įmonėse:

• Ar jums buvo sumažinti darbo krūviai lyginant su sveikais darbuotojais? 
• Ar buvo atsižvelgta į NDNT išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų?
• Ar buvo organizuojamos pertraukėlės pailsėti?
• Ar dalyvavote socialinių įgūdžių lavinimo bei socialinės integracijos priemonėse: mokymuose, seminaruose, kėlėte kvalifikaciją, vyko renginiai ir t.t.?
• Ar buvo keliama jūsų profesinė kvalifikacija?
• Ar pateisino jūsų lūkesčius įsidarbinimas šiose įmonėse?
• Kokias pareigas užėmėte dirbdami šiose įmonėse?
• Jeigu nebedirbate socialinėje įmonėje, dėl kokios priežasties išėjote iš darbo? Ar buvote atleistas? Ar išėjote savo noru? 
• Gal turite patirties tarp darbo sąlygų socialinėse įmonėse ir kitose įmonėse, kurių neremia valstybė?
• Kokia jūsų nuomonė apie socialines įmones?
• Kokioje įmonėje dirbote (nurodykite pavadinimą).

KVIEČIAME PASIDALINTI GERĄJA IR NELABAI GERA PATIRTIMI. 

ATSAKYMUS Į KLAUSIMUS ar SAVO ISTORIJAS GALITE SIŲSTI EL. PAŠTU LZNS@NEGALIA.LT.

KONFIDENCIALUMAS GARANTUOJAMAS !!!!!!!

Socialinėms įmonėms finansuoti finansinių išteklių poreikis Lietuvoje kasmet auga nevaldomai, t.y. nuo 2004 metų (0,56 mln. Eur) iki 2016 m. (24 mln. Eur) – išaugo daugiau nei 40 kartų. Tuo metu darbuotojų skaičius augo 4 kartus mažiau – t.y. apie
10 kartų. Iki dabar šis įstatymas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o joms pasibaigus – perėjo į Lietuvos biudžetinius įsipareigojimus. Tai rodo įstatymo neveikimą kitų tikslinių grupių atžvilgiu. Nauda tikslinėms grupėms – neįgaliesiems sumažėjo 25 kartus, t.y. žmonių su negalia įdarbinta tik apie 7 000, nors pagal pradinę socialinių įmonių įstatymo finansavimo formulę bei praktiškai išaugusį finansavimą galėtų būti įdarbinta beveik 25 000 žmonių su negalia.

Lietuvoje yra apie 166 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Iš jų dirba – 47 000 (t.y. 27 procentai), tarp jų – 7 000 socialinėse įmonėse. Taigi, norime atkreiti dėmesį, kad socialinėms įmonėms skiriamas finansavimas apima tik mažą dalį darbuotojų su negalia, tačiau be jokios pagalbos palieka likusius daugiau nei 150 000 galinčių dirbti žmonių su negalia. Visi kiti darbdaviai ir įmonės (neturinčios socialinės įmonės statuso), įdarbindami žmones su negalia negali pasinaudoti nei darbo vietos pritaikymo, nei mokymų, nei asistento paslaugomis, nes tokios išlaidos dėl lėšų trūkumo finansuojamos labai ribotai, t.y. 2016 m. pagalbai darbdaviams atviroje darbo rinkoje buvo skirta tik 4,5 mln. Eur, o įdarbinta įdarbinta 3300 neįgaliųjų) argumentuojant, kad daugiau lėšų biudžete nėra. Tuo metu parama socialinėms įmonėms nevaržomai augo.

2015 m. pabaigoje socialinėse įmonėse dirbo 5617 tikslinėms grupėms priklausančių
asmenų:

• 323 – iki 25 procentų darbingumo lygio,
• 2395 – 30-40 procentų darbingumo lygio,
• 2252 – 45-55 procentų darbingumo lygio,
• 23, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis,
• 7 – nedidelių specialiųjų poreikių lygio,
• 494 – vidutinių specialiųjų poreikių lygio,
• 18 – didelių specialiųjų poreikių lygio),
• 6 – vyresni kaip 50 metų amžiaus asmenys.

Per 2015 m. 2848 socialinės įmonės darbuotojai buvo atleisti iš darbo, iš jų 2423 – tikslinėms grupėms priklausantys asmenys.

Per 2015 m. išmokėta 17839,7 tūkst. eurų valstybės pagalbos lėšų, iš jų: subsidija darbo
užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms – 16498,9 tūkst. eurų, subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti – 1165,0 tūkst. eurų, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti – 7,7 tūkst. eurų, subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti – 0,5 tūkst. eurų, subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti – 38,5 tūkst. eurų, subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms – 0,9 tūkst. tūkst. eurų, subsidija transporto išlaidoms – 40,8 tūkst. eurų, subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms – 87,4 tūkst. eurų.