Apie Sąjungą

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) – savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje, įkurta 1995 m. rugsėjo 29 dieną. Organizacija jungia 17 asocijuotų narių įvairiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose ir 5 viešąsias įstaigas.

Mūsų įgyvendinamos veiklos apima:

• Darbą regionuose, skatinant bendradarbiavimą tarp organizacijų – organizuojame apskritus stalus savivaldybėse, bendruomenėse, verslo įmonėse, bendradarbiaujame su kitomis nevyriausybinėse organizacijose;
• Viešosios aplinkos stebėseną, kurios tikslas – mažinti socialinę atskirtį, atkreipiant visuomenės, valdininkų dėmesį į nepritaikytą arba blogai pritaikytą viešąją aplinką: pastatus, šaligatvius, perėjas, neįgaliųjų automobiliams skirtas stovėjimo vietas;
• Savarankiškumo didinimą – savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir aktyvaus poilsio stovyklas žmonėms po stuburo pažeidimų, sergantiems išsėtine skleroze ir raumenų nykimu;
• Viešinimo akcijas – apie traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją informuoja žmonės su negalia, kurie patys yra patyrę rimtas traumas: neįgaliųjų, judančių rankomis varomais vežimėliais su specialiais priedais varytuvais, maratonas po Lietuvą, parkavimo akcija „Užėmei mano vietą, paimk ir mano negalią“;
• Kino programas „Negalia ne kliūtis“ jaunuoliams;
• Švietėjiškus seminarus ir paskaitas, animacinius filmukus„Pažink negalią“ moksleiviams;
• Edukacijas visuomenės ir viešąsias paslaugas teikiantiems specialistams (socialiniams darbuotojams, kultūros, švietimo, medicinos specialistams, pareigūnams, turizmo, transporto sričių darbuotojams ir kt.) apie įvairias negalias, bendravimo su neįgaliaisiais ypatumus, neįgaliųjų teisių klausimaiss. Kviečiami lektoriai – įvairias negalias patyrę žmonės, turintys paskaitų skaitymo, mokymų vedimo patirties. Edukacijos organizuojamos remiantis tarptautinio projekto metu sukurtu ir MOODLE sistemoje patalpintu mokomuoju moduliu „TOUR4ALL. Prieinamo turizmo programų, skirtų profesinio mokymo kursams, plėtra“, „Disabilityetiquete“ medžiaga ir praktiniais pavyzdžiais.
• Meno ir socialinių interakcijų plenerus – neįgaliųjų bei sveikųjų menininkų kooperacijos pagrindu, diskusijų bei bendros kūrybos priemonėmis išsiaiškinti aštriausias neįgaliųjų problemas, su kuriomis jie susiduria visuomenėje – atrasti šių problemų išraišką meno atvirose erdvėse forma ir taip, pasitelkiant informavimo – žiniasklaidos priemones, formuoti visuomenės požiūrį bei pozityvius socialinius pokyčius.
• Darbą su verslo sektoriumi – konsultacijos ir mokymai įmonėms („Omnitel“, ISM, Barclay) didina paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, padedama atrasti neįgaliųjų įdarbinimo galimybes.