LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA 2018 m. sausio 18 d. PATEIKĖ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADAS DĖL SOCIALINIŲ ĮMONIŲ VEIKLOS TEISINIO REGLAMENTAVIMO.

Kviečiame susipažinti su vertinimo ataskaitos išvadomis.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdami į pateiktą informaciją, atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių įmonių veiklą, antikorupcinius vertinimus:

1) Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 (toliau – Socialinių įmonių įstatymas);

2) Socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1311 (toliau – Neremtinų veikos rūšių sąrašas);

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 852 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą“ (toliau – Nutarimas dėl įgaliojimų suteikimo);

4) Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 (toliau –Pagalbos teikimo aprašas);

5) Socialinės įmonės statuso suteikimo juridiniams asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 (toliau – Statuso suteikimo aprašas);

6) Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225;

7) Socialinių įmonių veiklos (verslo) plano struktūros ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 (toliau –Veiklos plano aprašas);

8) Tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų socialinių įgūdžių lavinimo bei socialinės integracijos priemonių plano struktūros ir šio plano vertinimo kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A1-225 (toliau – Integracijos tvarkos aprašas);

9) Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 projekto TAIS 17-9780(3) (toliau – Projektas Nr. 17-9780(3).

Atliekant vertinimą taip pat buvo analizuota Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. gruodžio 29 d. išvada dėl korupcijos rizikos analizės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos srityse[1], Valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-10-5-11-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“[2] (toliau – Valstybės kontrolės audito ataskaita), Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje koncepcija (toliau – Koncepcija), kita viešai prieinama informacija apie socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priskirtų asmenų problemas. Vertinimo metu pagal pateiktą kartu su prašymu informaciją, Koncepciją, Projekto Nr. 17-9780(3) aiškinamąjį raštą nustatyta, kad didžioji dalis valstybės finansinės paramos iš visų numatytų pagalbos priemonių skiriama darbo užmokesčio subsidijoms ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, kitomis valstybės pagalbos rūšimis nustatytomis Socialinių įmonių įstatyme praktiškai nesinaudojama, o pagalba orientuota ne į tikslinių grupių asmenis, o į pačias socialines įmones.

Atsižvelgdami į tai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad socialinių įmonių tikslas – įdarbinant šiame įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Įdarbinimas įstatyme nurodytas kaip vienintelis būdas pasiekti tikslą – skatinti asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Daugiau jokių socialinių tikslų ir būdų jiems pasiekti įmonėms nenustatyta. Manome, kad socialinės įmonės tikslas turėtų būti atskleistas plačiau ir siejamas ne tik su asmenų įdarbinimu, bet ir konkrečia pagalba jiems, nes nurodytas vienintelis tikslų pasiekimo būdas – įdarbinimas – neužtikrina, kad tai skatins Socialinių įmonių įstatyme tikslinėms grupėms priskirtų asmenų socialinę integraciją ar mažins jų socialinę atskirtį, todėl diskutuotina, kuo išskirtinės yra socialinės įmonės, jeigu tuos pačius tikslus nurodytu būdu, t. y. įdarbinant, gali pasiekti ir bet kuri kita įmonė, įdarbinusi tikslinėms grupėms priskirtinus asmenis.

2. Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė įstatymų nustatytomis priemonėmis teikia pagalbą juridiniams asmenims, turintiems socialinės įmonės statusą, o 7 straipsnio 1 punkte socialinėms įmonėms nustatyta pareiga pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą planą įgyvendinti priemones, skirtas tikslinėms asmenų grupėms priklausančių asmenų darbiniams ir socialiniams įgūdžiams lavinti ir socialinei integracijai, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti kitose tam skirtose priemonėse.

Reikalavimus Socialinių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam planui reglamentuoja Integracijos tvarkos aprašas, kuriame nustatyti minimo priemonių plano vertinimo kriterijai. Pagal Nutarimą dėl įgaliojimų suteikimo ši funkcija yra priskirta Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritoriniams padaliniams, tačiau nei Socialinių įmonių įstatyme, nei Socialinių įgūdžių lavinio tvarkos apraše nenustatyta, kaip tikrinama, ar minėto plano priemonės pritaikytos ir tinka kiekvienam individualiam tikslinės grupės nariui, ar kalbamasi su asmenimis, kuriems šios priemonės bus taikomos. Statuso suteikimo aprašo 10 punkte nustatyta, kad pateiktų dokumentų vertinimą atlieka Socialinių įmonių reikalų komisija, kuriai pateiktus dokumentus perduoda Lietuvos darbo birža, gavusi juos iš teritorinės darbo biržos. Diskutuotina, ar pagal Integracijos tvarkos aprašo II skyriuje nustatytus kriterijus socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planą galima įvertinti tik iš dokumentų, nebendraujant kompetentingiems specialistams su tikslinėms grupėms priklausančiais asmenimis. Taip pat nei viename vertintame teisės akte nenustatyta, ar turi būti sudaromas atskiras socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių planas dėl naujai priimto tikslinei grupei priskirto asmens. Manome, kad socialinių įgūdžių lavinimo ir socialinės integracijos priemonių plano sudarymo ir vertinimo esamas reglamentavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, nes vertinimas gali būti atliekamas formaliai, tik iš dokumentų, nėra reglamentuota, kaip privaloma elgtis priėmus naują asmenį į darbą, o šį planą vertinantiems asmenims nenustatyti jokie kompetencijos reikalavimai.

3. Socialinių įmonių įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja reikalavimus socialinių įmonių statuso suteikimui ir netekimui. Šias nuostatas detalizuoja Statuso suteikimo aprašas, kurio II skyriuje nurodyta juridinių asmenų prašymų suteikti socialinės įmonės statusą (toliau – Prašymas) pateikimo tvarka, kurio 4.3 punkte nustatyta, kad kartu su Prašymu, be kitų dokumentų, juridinis asmuo teritorinei darbo biržai privalo pateikti veiklos (verslo) planą. Statuso suteikimo aprašo 6 punkte nustatyta, kad veiklos (verslo) planas turi būti sudarytas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą veiklos (verslo) plano struktūrą, o jame pateikti duomenys turi leisti nuspręsti, ar juridinis asmuo atitinka Statuso suteikimo aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus. Pagal Statuso suteikimo aprašo 13 punktą, reglamentuojantį socialinės įmonės statuso nesuteikimo teisinius pagrindus, kai pareiškėjo pateiktas veiklos (verslo) planas neatitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytų veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų (13.4 papunktis), socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas. Reikalavimai socialinės įmonės veikos (verslo) plano struktūrai (1.1–1.7.8 papunkčiai) ir šio plano vertinimo kriterijai (2.1–2.11 papunkčiai) apibrėžiami Veiklos plano apraše. Vadovaujantis Veiklos plano aprašo nuostatomis juridinio asmens pateiktas veiklos (verslo) planas vertinamas pagal jo atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams, plano aiškumą, plano realumą, įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą, planuojamą veiklos teritoriją ir veiklos sritis, prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą, veiklos (verslo) rizikingumą, planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių, planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių, tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui, įmonės veiklos socialinę naudą, juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams. Nepaisant Veiklos plano apraše nustatytų kriterijų gausos, diskutuotina, ar šie kriterijai pakankami, norint tinkamai įvertinti, ar įmonė atitinka socialinės įmonės statusą ir būsimą įmonės socialinį veiklos pobūdį.

3.1. Veiklos plano apraše nustatytų kriterijų formuluotės yra nekonkrečios, didžioji dalis kriterijų nėra išreikšti jokiais objektyviais, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamais dydžiais, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinamas juridinio asmens veiklos (verslo) planas, jo atitiktis aptariamiems kriterijams. Socialinių įmonių įstatyme ar kituose teisės aktuose jokie reikalavimai, susiję su planuojama juridinio asmens veiklos teritorija (2.5 papunktis), veiklos (verslo) rizikingumu (2.7 papunktis), planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičiumi (2.9 papunktis), poveikiu regiono gyventojų užimtumui (2.10 papunktis), nėra nustatyti. Nėra aišku, kokiais dydžiais ar rodikliais, išskyrus juridinio asmens veiklos (verslo) planą vertinančio teritorinės darbo biržos darbuotojo (darbuotojų) nuomonę, gali būti pamatuojamas ir įvertinamas prekių ar paslaugų rinkos pagrįstumas (2.6 papunktis), įmonės veiklos socialinė nauda (2.11 papunktis), jos pasirengimas vykdyti veiklos (verslo) planą (2.4 papunktis), plano aiškumas ar realumas (atitinkamai 2.2 ir 2.3 papunkčiai).

3.2. Veiklos plano apraše nėra nustatyta kriterijų, išskyrus planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių, kuriais būtų įvertinamas įmonės socialinis statusas.

Manome, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai, t. y. skirtingai vertinti tas pačias aplinkybes ar juridinius faktus, diskriminuojant ar proteguojant kai kuriuos juridinius asmenis, pateikusius prašymą suteikti socialinės įmonės statusą.

Nepakankamas veiklos (verslo) plano vertinimo eigos, vertinimo dokumentavimo reglamentavimas gali riboti Lietuvos darbo biržos vidaus kontrolės sistemos galimybes, užtikrinant Lietuvos darbo biržai pavestos funkcijos skaidrumą. Siekdami skaidraus socialinių įmonių statuso suteikimo proceso, siūlome tobulinti Veiklos plano aprašą ir nustatyti juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų objektyvias, kiekybiškai ar kokybiškai pamatuojamas vertes, nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti būsimą socialinį įmonės veiklos pobūdį.

4. Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad socialine įmone gali būti pripažinta tik tokia įmonė, kuri nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, arba iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų šio juridinio asmens pajamų, taip pat nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos. Socialinių įmonių Neremtinų veiklos rūšių sąrašą yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarime nurodyta šio sąrašo paskirtis yra ne nustatyti veiklos rūšis, kurios netinkamos dirbti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims, o sudaryti sąrašą veiklos rūšių, kurioms netaikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo lengvatos, kurios pagal šio įstatymo pakeitimus neteko galios nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai diskutuotina, ar tam, kad įmonė atitiktų socialinės įmonės statusą, reikalingas šis kriterijus ar jis naikintinas, nes kai kurios jame išdėstytos neremtinos veiklos rūšys kelia abejonių, ar tikrai jos nėra tinkamos dirbti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims. Pavyzdžiui, Neremtinų veiklos rūšių sąrašo 13 punkte nustatyta, kad neremtina veikla laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, 17 punkte – telekomunikacijos, tačiau valymo paslaugos, miško darbai yra remtinos veiklos. Pritariame, kad Neremtinų veikos rūšių sąraše būtų veiklų rūšys, susijusios su tabako ir alkoholio gaminių gamyba ir realizavimu ar kitomis žalingomis žmogaus sveikatai veiklos rūšimis, todėl siūlome tobulinti neremtinų veiklos rūšių sąrašus ir susieti juos ne su pelno mokesčio lengvatomis, o su socialine įmonių veikla, atsižvelgiant į keliamus tikslus integruoti tikslinėms grupėms priklausančius asmenis į visuomenę ir jų gebėjimus atlikti konkrečias funkcijas.

4.1. Pagal Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu socialinė įmonė daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, ji netenka socialinės įmonės statuso. Iš šios nuostatos neaišku, kas pagal šią nuostatą laikoma einamaisiais metais, ar kalendoriniai metai, ar metų laikotarpis iki mėnesio, kai atliekamas tikrinimas, todėl galimos įvairios einamųjų metų skaičiavimo interpretacijos. Taip pat antikorupciniu požiūriu ydinga, kad socialinė įmonė praranda statusą tik tais atvejais, kai ji neatitinka Socialinių įmonių įstatyme ir Statuso suteikimo apraše nurodytų sąlygų 6 mėnesius iš eilės, nes pagal nustatytą mechanizmą, minimą Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, socialinė įmonė gali neatitikti Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje ir Statuso suteikimo aprašo 3 punkte nustatytų kriterijų 5 mėnesius, po to atitiktų 1 mėnesį, o po to vėl gali neatitikti nustatytų kriterijų 5 mėnesius neprarasdama socialinės įmonės statuso. Kontroliuojanti institucija duomenis apie socialinių įmonių veiklą gauna tik iš pačių įmonių pateiktų ketvirtinių ar metinių ataskaitų arba joms pačioms pranešus apie tokius neatitikimus pagal Statuso suteikimo aprašo 24 punktą, todėl galima teigti, kad kriterijų neatitikimo nustatymo procesas yra neoperatyvus ir neefektyvus. Kadangi gali būti neteisėtai naudojamos valstybės paramos lėšos, kai socialinė įmonė faktiškai jau nebeatitinka nustatytų kriterijų, siūlome tobulinti teisės aktus, sugriežtinti socialinių įmonių veiklos kontrolę ir sutrumpinti nustatytų kriterijų neatitikimo terminus. Taip pat siūlome svarstyti, ar įmonei, neatitinkančiai nurodytų kriterijų, būtų nustatytos tam tikros sankcijos, pavyzdžiui, už tuos mėnesius, kai kriterijų neatitinkama, neteikiama jokia parama ir dar nustatomos piniginės baudos.

4.2. Statuso suteikimo aprašo 21.5 papunktyje nustatyta, kad socialinės įmonės statusas panaikinamas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo socialinės įmonės statusu ar vykdė nesąžiningą konkurenciją, ar netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas, ar nepateikė jų panaudojimo ataskaitos, ar kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad nei piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, nei nesąžiningos konkurencijos sąvokos, nei šių veiksmų sudėties ar turinio elementai Statuso suteikimo apraše ar kitame teisės akte nėra apibrėžiami. Taip pat pateikiamas galimų socialinės įmonės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, pastarajai ir kitais, teisės aktuose neapibrėžtais, būdais nesilaikant veiklą reglamentuojančių teisės aktų, sprendimas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo gali būti priimamas remiantis tik subjektyvia Lietuvos darbo biržos darbuotojų nuomone. Siekdami mažinti per plačią galiojančių teisės aktų suteikiamą Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų darbuotojų diskreciją atliekant socialinės įmonės statuso panaikinimo procedūras, siūlome tobulinti teisės aktus ir apibrėžti piktnaudžiavimą socialinės įmonės statusu, nesąžiningos konkurencijos sąvokas bei turinį ir pateikti baigtinį kitų pažeidimų, kuriems esant gali būti priimamas sprendimas dėl socialinės įmonės statuso panaikinimo, sąrašą.

5. Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Statuso suteikimo aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai pagal Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas pateikiantys prašymą darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus. Atkreipiame dėmesį, kad neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims, priklausantiems neįgaliųjų tikslinei grupei, toks minimalus darbo valandų skaičius yra nustatytas Statuso suteikimo aprašo 3.1 punkte. Jame nurodyta, kad į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuotojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį. Manome, kad nenustačius kitoms tikslinėms grupėms minimalaus privalomo išdirbti per mėnesį darbo valandų skaičiaus gali būti sudaromos prielaidos įmonėms įdarbinti darbuotojus, priklausančius tikslinėms asmenų grupėms, siekiant ne tokioms įmonėms keliamų profesinės ar socialinės tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integracijos uždavinių įgyvendinimo, o gauti teisės aktų nustatytą valstybės paramą ar lengvatas (pavyzdžiui, darbo užmokesčio ar kitas subsidijas, išskirtines teises dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kt.), be to, kiltų kliūčių efektyviai tokių įmonių priežiūrai. Siūlome tobulinti teisės aktus ir nustatyti socialinėse įmonėse dirbančių asmenų, pagal kurį apskaičiuojamas įmonės mėnesio vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius, minimalų darbo valandų skaičių.

6. Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnyje nustatytos šios valstybės pagalbos socialinėms įmonėms priemonės:

1) subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms;

2) subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;

3) subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Šių pagalbos priemonių taikymą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas ir Pagalbos teikimo aprašas.

6.1. Socialinių įmonių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti.

Šio straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas. Tačiau šio straipsnio 5–9 dalyse nustatyti konkretūs subsidijų dydžiai išreikšti procentais, nuo vidutinio tos įmonės darbuotojo atlyginimo, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1-oje dalyje nustatytą subsidijos tikslą – kompensuoti papildomas socialinės įmonės išlaidas dėl mažesnių atliekamų darbo normų ir mažesnio tikslinėms grupėms priskirtų asmenų darbo našumo.

Atkreipiame dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kaip įvertinami asmens atlikto darbo rezultatai ir našumas ir kokias papildomas išlaidas dėl to patyrė konkreti įmonė ir kompensacija mokama neatsižvelgiant į tai, ar įmonė turėjo dėl to papildomų išlaidų ar ne. Tokiu būdu socialinių įmonių ar neįgaliųjų socialinių įmonių statusą turintys juridiniai asmenys, pasinaudodami automatiškai išmokamomis kompensacijomis, nustatytomis pagal tikslinėms grupėms priskirtų asmenų nedarbingumo procentus, neatsižvelgiant į tai, kad tokie asmenys atlieka tokį patį darbą, pasiekia tokius pat darbo rezultatus ir jų darbo našumas nesiskiria nuo asmenų, nepriskirtų tikslinėms grupėms darbo rezultatų ir našumo, o įmonės, nepatiriančios dėl to papildomų išlaidų, vis tiek gauna subsidijas darbo užmokesčiui ir valstybinėms socialinio draudimo įmokoms (tai rodo ir viešai pateikta Projekto Nr. 17-9780(3) aiškinamajame rašte valstybės paramos socialinėms įmonėms statistika, pagal kurią didžioji dalis paramos tenka darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti)[3], taip sumažindamos savo išlaidas darbo užmokesčiui ir pasididindamos savo pelnus. Taip pasinaudojant šiuo ydingu teisiniu reglamentavimu galimai neracionaliai naudojamos valstybės lėšos, kurios galėtų būti panaudotos tiesioginei paramai tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims. Nors Pagalbos teikimo aprašo III skyrius reglamentuoja subsidijos darbo užmokesčiui apskaičiavimą, išlaidų pripažinimą tinkamomis ir mokėjimą, tačiau nereglamentuoja individualaus subsidijos darbo užmokesčiui apskaičiavimo atsižvelgiant į asmens darbo rezultatus ir našumą ir papildomų įmonių patirtų išlaidų apskaičiavimo.

6.2. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti teikimo tvarką reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymo 15 straipsnis ir Pagalbos teikimo aprašo VI skyrius. Analizuodami šios subsidijos rūšies reglamentavimą, nustatėme, kad ydingu laikytinas subsidijos dydžio siejimas su asmens, kuriam kuriama ar pritaikoma darbo vieta, ar įsigyjamos darbo priemonės, nedarbingumo lygiu (Socialinių įmonių įstatymo 15 straipsnio 3–5 dalys, Pagalbos teikimo aprašo 36 punktas). Socialinių įmonių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti gali būti skiriama, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos ir šios išlaidos reikalingos kliūtims, atsirandančioms socialinėje įmonėje dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jiems atlikti darbo funkcijas, pašalinti. Šio straipsnio 3–5 dalyse nustatyti kompensavimo dydžiai nesiejami su išlaidų, reikalingų pašalinti kliūtis, dydžiais, nes susiję su numatomo šioje darbo vietoje įdarbinti asmens nedarbingumo lygiu. Dėl to minėto straipsnio dalys neatitinka, nepapildo ir nepaaiškina vienos kitų. Manome, kad subsidijos dydis turėtų būti siejamas būtent su išlaidomis, kurios patiriamos kliūtims pašalinti. Tokiu atveju, jeigu įrengiama ar pritaikoma darbo vieta, kurioje gali dirbti bet kuris kitas asmuo, neturintis specialiųjų poreikių, diskutuotina, ar tokios darbo vietos įrengimas turėtų būti kompensuojamas.

6.3. Pagalbos teikimo aprašo 33 punkte nustatyta, kad subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti paskirtis – iš dalies kompensuoti socialinės įmonės išlaidas darbo vietai, į kurią įdarbinamas tikslinei grupei priklausantis asmuo, įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti. Tokiu būdu įstatymo įgyvendinamojo teisės akto ir įstatymo nuostatos (žr. 6.2 pastabą) nesutampa ir įgyvendinamojo teisės akto nuostatos analogišką įstatymo normą reglamentuoja kitaip. Įgyvendinamasis teisės aktas neįgyvendina įstatymo nuostatų, o jas aiškina savarankiškai, nes kai kurios Pagalbos teikimo aprašo 34 punkte nustatytos išlaidos, kurioms gali būti skiriama ši subsidija, niekaip nesusijusios su kliūčių dirbti tikslinei grupei priklausančiam asmeniui, nustatytų įstatyme, pašalinimu, pavyzdžiui, 34.2 papunktyje nustatyta, kad kompensuojamos išlaidos darbo vietai ir (ar) darbuotojui reikalingoms licencijoms ir leidimams įsigyti; 34.4 papunktyje – įsigytų darbo priemonių draudimui apmokėti. Tai leidžia teigti, kad įgyvendinamojo teisės akto nuostatos neįgyvendina įstatymo nuostatų, o sukuria savarankiškas normas, neatitinkančias įstatymo normų, ir tai yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

6.4. Socialinių įmonių įstatymo 16 straipsnis ir Pagalbos teikimo aprašo VII skyrius reglamentuoja subsidijos skyrimą tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims mokyti. Socialinių įmonių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subsidija tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 60 procentų šiam mokymui reikalingų išlaidų. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms. Pagalbos teikimo aprašo VII skyriuje tik išvardintos išlaidos, kurios gali būti subsidijuojamos, ir išlaidos, kurioms subsidijos neskiriamos, o kiek mokymų, kokie jie turi būti organizuojami konkretiems asmenims, kas juos turėtų organizuoti ir kokiu būdu, kaip ir pagal kokius kriterijus apskaičiuojamas konkretus subsidijos dydis konkretiems mokymams, nei viename teisės akte nereglamentuojama. Nepakankamas valstybės teikiamos subsidijos skyrimo proceso reglamentavimas yra korupcijos rizikos veiksnys, kuriuo sudaromos sąlygos neskaidriai gauti ir panaudoti valstybės paramos lėšas.

7. Socialinių įmonių įstatymo 18 straipsnis ir Pagalbos teikimo aprašo IV skyrius reglamentuoja papildomų administracinių ir transporto išlaidų, susidarančių dėl neįgalių darbuotojų darbo, kompensavimo tvarką.

7.1. Analizuojamuose teisės aktuose nėra apibrėžta, kaip apskaičiuojamos papildomos socialinių įmonių patiriamos administracinės ir transporto išlaidos, tik nustatyta, kad jų dydis negali viršyti 70 procentų bendrų administracinių ir transporto išlaidų dydžio.

7.2. Pagalbos teikimo aprašo 20 punkte nustatytas nebaigtinis sąrašas administracinių išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos, todėl nėra aišku, kokios kitos papildomos išlaidos (20.4 papunktis) gali būti kompensuojamos valstybės lėšomis. Esant tokiam reglamentavimui yra sudarytos sąlygos, kuriomis pasinaudojant galimas neteisėtas valstybės paramos lėšų panaudojimas. Neapibrėžtas, neaiškus teisinis reglamentavimas, teisinio reglamentavimo spragos yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siekdami jas panaikinti siūlome tobulinti teisės aktus.

Apibendrindami antikorupcinio vertinimo metu analizuotą informaciją, atkreipiame dėmesį, kad buvo analizuotas tik teisinis socialinių įmonių veiklos reglamentavimas, bet nebuvo vertinta jų veikla. Esamas valstybės pagalbos modelis labiau orientuotas į pagalbą įmonėms, negu į tikslinėms grupėms priskirtus asmenis. Tokia pagalba tik mažina socialinių įmonių išlaidas darbo užmokesčiui, bet nekompensuoja jų patirtų papildomų išlaidų dėl tikslinėms grupėms priskiriamų asmenų įdarbinimo, todėl valstybės lėšos, skirtos integruoti tikslinėms grupėms priskirtus asmenis į visuomeninį gyvenimą, gali būti naudojamos neracionaliai ir nepadeda įgyvendinti Socialinių įmonių įstatyme nustatytų tikslų.

Pažymėtina, kad yra parengtas naujas Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 projektas TAIS Nr. 17-9780(3)[4], tačiau analizuojant jo nuostatas nustatyta, jog valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms modelis ir formos nekeičiamos, orientuojamasi ne į konkrečius Socialinių įmonių įstatyme nustatytoms tikslinėms grupėms priskirtus asmenis, o į pagalbą įmonėms, todėl Socialinių įmonių įstatymui teikiamos pastabos taikytinos ir šiam projektui.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija 2017 m. lapkričio 8 d. posėdyje svarstė ir pritarė Atskirties grupių įdarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo koncepcijai[5], kurioje siūloma keisti nustatytą valstybės pagalbos modelį atskirties grupėms ir nuspręsta įgalioti Vyriausybę parengti naują tai reglamentuojantį įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Ši koncepcija neatitinka šiuo metu rengiamo Projekto Nr. 17-9780(3) nuostatų, todėl svarstytina, ar tikslinga šiuo metu tobulinti galiojantį reguliavimą, kol nėra parengtų Koncepciją atitinkančių teisės aktų.

Remdamiesi išdėstytais argumentais ir siekdami skaidraus ir racionalaus valstybės paramos lėšų naudojimo Socialinių įmonių įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti, siūlome, rengiant Koncepciją atitinkančius teisės aktus ar priėmus sprendimą registruoti Projektą Nr. 17-9780(3) Seime ir pradėti jo svarstymą, atsižvelgti į šioje išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.