Zarasų krašto Žmonių su negalia sąjungos „Šeimos atokvėpio centre“ kiekvieną antradienį šurmuliuoja vaikai: vieni patys iš mokyklos ateina, kiti – atvežami. Veiklos čia tikrai netrūksta. Pagrindinis šių užsiėmimų tikslas – įvairiapusis vaikų lavinimas, dorovinių savybių diegimas, savęs pažinimas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti.

Šįkart užsiėmimai pradedami žvakelių gamyba. Sušildytas vaškas atsargiai pilamas į formeles. Nors šis darbas – vaikams jau ne naujiena, tačiau dirba ypatingai susikaupę. Visi stengiasi, kad jų žvakutė būtų graži. Patalpoje pasklidęs malonus medaus kvapas primena vasaros vėjo šuorą, liepų žydėjimą. Pripilta formelė išnešama vėsinti. Kol vaikai pieš ir žais, vaškas virs dailiomis žvakutėmis.

Kita užduotis: pasiskirstę poromis, užmerktomis akimis vaikai piešia viename lape. Atsimerkus, tenka visiems įsitikinti: kiekvienas į pasaulį žvelgiame kitaip. Tačiau taip ir turi būti: nebūna nei vienodų žmonių, nei vienodų situacijų. Skiriamas laikas, kad jie, pasitarę tarpusavyje, rastų variantą, kaip galima baigti piešinį, sugalvotų pavadinimą. O tada – pristatyti jį visiems. Ši veikla moko ne tik pažinti save, bet bendrauti ir bendradarbiauti, ieškoti idealiausio varianto, įžvelgti įvairias galimybes. O kad vaikai galėtų geriau pažinti save ir kitus, puikiai dera žaidimas „Trys tiesos ir vienas melas“.

Miela stebėti, kaip į bendrą veiklą įsilieja ir savanorės Vita, Varsenik ir Patricija. Tačiau buvo įvardintos dar ne visos teigiamybės: bendraudami vaikai lavina ir savo kalbinius įgūdžius: vieni – prabyla angliškai, kiti – rusiškai.

Kai tos dienos veikla jau baigta, o žvakelės „išvystytos“, ne visi namo skuba –dirbančios soc. darbuotojos Jurga Miškinytė ir Sandra Ludziš dar ir namų darbus paaiškina… Kiekvienas vaikas čia išklausomas, jam patariama.. Nejučiomis prisimeni rašytojos Vandos Juknaitės žodžius: „Mažuose pasaulio kampeliuose maži žmonės darydami mažus, gerus darbus pamažu keičia pasaulio veidą“… Puiku, kad šis projektas bus vykdomas trejus metus, reiškia „Šeimos atokvėpio centras“ ilgai bus gerų darbų oazė.

Giedrė MIČIŪNIENĖ, Zarasų krašto ŽSNS savanorė

Nuotraukos Jurgos MIŠKINYTĖS