Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungos darbuotojai vykdydami projektą „Rytų Lietuvos regiono neįgaliųjų integracija į darbo rinką“ vasario 1-7 dienomis dalyvavo stažuotėje Suomijoje.

Projekto partnerė organizacija „Star of Hope“ Suomijoje suorganizavo susitikimus su organizacijomis, kurios padeda įsidarbinti neįgaliems žmonėms ir kitiems žmonėms, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių sunku susirasti darbą. Per šią stažuotę aplankėme 7 organizacijas, kuriose stebėjome darbą, dalinomės darbo patirtimi, ieškojome idėjų, kurias galėsime pritaikyti mūsų vykdomame projekte.
„Star of Hope“ – nevyriausybinė organizacija. Čia žmonės įdarbinami per darbo biržą 1 metams. Tai yra pirmas žingsnis padedant žmogui įsidarbinti. Paskui stengiamasi, kad jis pats susirastų darbą. Taip pat čia dirba žmonių su negalia. Tai dažniausia žmonės, turintys lengvų sutrikimų (pvz. depresija). Kas savaitę iš Korulos darbo centro atvyksta žmonės ir padeda pakuoti daiktus, kurie kaip labdara, paskui iškeliauja į Lietuvą, Latviją ir kitas šalis.
Darbo birža Suomijoje sudaryta iš dviejų dalių. Viena dalis, kaip ir Lietuvoje, skirta žmonių, ieškančių darbo užregistravimui. Kita dalis – darbo centras. Jo funkcija – padėti žmogui suprasti kokio darbo jis nori, jį motyvuoti dirbti ir surasti jam darbą. Į darbo centrą dažniausia ateina žmonės, turintys alkoholizmo, asmenys sugryže iš įkalinimo ir kitų problemų bei psichinę negalią.
Labdaros organizacija „Star of Hope“ vykdo projektus Indijoje, Haityje, Argentinoje, Latvijoje, Lietuvoje. Čia nuolat dirba 8 žmonės. Kiti darbuotojai atvyksta pagal numatytą grafiką iš darbo centrų, dirba savanoriai.
Korkulos darbo centre dirba 6 darbuotojai. Centre kasdien dirba 26 žmonės su psichine negalia. Centras dirba 5 dienas per savaitę nuo 8 iki 16 valandos. Neįgalūs žmonės čia dirba įvairius nesudėtingus darbus, kuriuos jiems parūpina vietinės įmonės. Taip pat jie patys gamina maistą, plauna indus. Pas juos ateina įvairių įmonių bei įstaigų atstovai ir pasakoja apie savo veiklą, apie darbus, kuriuos būtų galima dirbti tose įmonėse.
Korkulos darbo centras bendradarbiauja su švietimo centru. Šis centras jiems surengia įvairius kursus: kalbų, rašymo, mezgimo, meno ir kt. Kas antrą savaitę dirbantys centre eina baseiną. Penktadieniais susitinka su žmonėmis iš kitų panašių organizacijų. Jie ten bendrauja, skaito bibliją, sprendžia kryžiažodžius, dainuoja. Daug dirba kartu su bažnyčia.
Buvimą Korkulos darbo centre finansuoja savivaldybė. Visi centro klientai gauna pensiją. Kas antrą penktadienį gauna 20-30 EUR už darbą centre. Jei žmogus turi gebėjimų, jis gali įsidarbinti Närpes miesto parduotuvėse. Jis pilnos algos negauna, nes pilnai atlikti darbo jis negali.
Pats darbo centras aktyviai ieško įmonių, kurios galėtų įdarbinti jo klientus.
Jobcenter (darbo centras) tai yra projektas, kuris prasidėjo 2005 metais ir veikia 4 Suomijos savivaldybėse. Čia su savo klientais dirba 3 žmonės. Vienas žmogus dirba su vyresnio amžiaus žmonėmis, kitas – su jaunimu, trečias – prižiūri dirbančiuosius. Jie daug dirba su darbo birža, nes šio centro klientais gali būti tik tie žmonės, kurie yra užsiregistravę darbo biržoje. Taip pat darbo birža į šį centrą atsiunčia bedarbius, kurie negali susirasti darbo. Dažniausia tai būna vyresni, daugiau nei 300 dienų nedirbantys žmonės. Taip pat bendradarbiaujama su įvairiomis socialinėmis įstaigomis, mokyklomis. Jie atsiunčia žmones, kurie nedirba daugiau, nei 500 dienų. Čia jie aktyvinami, jiems surandami paprastesni darbai, siunčiami į reabilitacijos namus, jei nesugeba dirbti ar išlaikyti darbo vietos.
Į centrą ateinantys klientai už dieną gauna apie 30 EUR. Darbdaviai, įdarbinę žmogų iš šio centro gauna algos paramą t.y. tam tikrą kompensaciją.
Centro veikla vykdoma 3 etapais: I – jei žmogui gerai sekasi, jis iš karto įdarbinamas
II – praktika. Kartais žmogui reikia 2 savaičių praktikos, kad jis suprastų ar jis nori dirbti tą darbą, ar jam jis tinka. Dažnai praktiką atlieka jauni žmonės prieš rinkdamiesi kokią nors specialybę ar profesiją, norėdami pasitikrinti savo pasirinkimą.
III – psichologinė pagalba. Kartais pirmiausia žmogui reikia psichologinės pagalbos. Kai jau yra išspręstos vidinės problemos, tuomet sprendžiama nedarbo problema.
Svarbiausia darbo centro taisyklė – pasitikėjimas, pagarba vienų kitais. Visada pačios mokyklos centrui praneša, kad mokinys nustojo lankyti mokyklą, o centro darbuotoja, atsakinga už jaunimą jį kviečia tapti cento klientu ir siūlo padėti išspręsti jo problemas. Jei žmogus nenori čia lankytis, jis nėra verčiamas tai daryti. Po kurio laiko centro darbuotojai vėl jo teiraujasi, gal jis jau dabar norėtų lankytis centre. Tas žmogus visą laiką stebimas iš šalies ir laukiama kol jis pats čia ateis.
Darbo centre paslaugos teikiamos ir užsieniečiams, jei yra tinkamai sutvarkyti dokumentai, leidžiantys gyventi ir dirbti Suomijoje.
Vänstugan Svalboet centras priklauso asociacijai, kuri rūpinasi psichinę negalią turinčiais žmonėmis. Čia ateina žmonės su psichinėmis problemomis, bet priimami visi tie, kurie čia nori ateiti. Šio centro idėja – būti visiems kartu. Jei žmonės pageidauja, jie gali tapti šios organizacijos nariais. Šiuo metu yra 390 narių. Ir organizacijos nariai, ir ne nariai gauna tokias pačias paslaugas. Vänstugan Svalboet centro pagrindinis tikslas – pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Žmonės čia gali pasikalbėti vieni su kitais, išsipasakoti. Centre organizuojami įvairūs renginiai, kuriuose gali dalyvauti visi miesto gyventojai. Čia dirba 2 etatiniai darbuotojai. Darbas yra pradedamas 8 valandą ryte. Kartu valgo pusryčius, pietus, geria kavą. Darbuotojai savo klientams teikia pagalbą tvarkant dokumentus. Centras turi savo dirbtuves, kuriose atliekami nesudėtingi darbai iš medžio, restauruojami baldai. Taip pat čia galima užsiimti rankdarbiais arba skaityti knygas, laikraščius. Centras turi grupę, kuri neria minkštus žaislus. Pagamintus daiktus parduoda mugėse, turguje. Kiekvienas žmogus nusprendžia ką jis nori veikti ir tai daro. Ir šis centras bendradarbiauja su švietimo centru. Dabar vyksta rankdarbių kursai. Centre didelis dėmesys skiriamas sveikam gyvenimo būdui. Centro klientai sportuoja sporto klube, lanko baseiną, kartą per savaitę eina pasivaikščioti lauke. Kartą per savaitę vyksta susitikimas su psichologu. Bendraujama individualiai ir grupėmis. Taip pat bendradarbiaujama su bažnyčia. Kartą per savaitę atvyksta bažnyčios atstovas, su kuriuo kalba apie Dievą, tikėjimą. Kas 2-3 savaites žaidžia „Bingo“ žaidimą, dainuoja.
Kasdien į centrą ateina 24 žmonės. Darbuotojams padeda pagalbininkai iš įvairių darbo centrų.
Lärum leidykla įsikūrusi Vasos mieste. Ji leidžia mokomąją, grožinę literatūra ir įvairias mokymo priemones neįgaliems žmonėms švedų kalba. Leidyklos atstovė Ulla Stina pristatė pagrindinius Suomijos švietimo sistemos principus dirbant su neįgaliais vaikais ir suaugusiais. Pasak ponios Stina, pagrindinis dalykas Suomijos švietimo sistemoje – teikiant išsilavinimą suteikti visiems vienodas galimybes. Išsilavinimas teikiamas kiekvienam asmeniškai ir individualiai. Suomijoje yra mokyklos, kurias lanko specialių poreikių turintys mokiniai, taip pat spec. poreikių turintys mokiniai integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas. Svarbiausia – kuo anksčiau pastebėti vaiko problemą ir kuo greičiau ją išspręsti. Jau darželyje vaikas gali turėti padėjėją, jei jam yra nustatoma problema. Tuo pasirūpina savivaldybė. Lankydami mokyklą mokiniai gauna 3 lygių paramą: bendrąją (laikinai, gali būti keletą kartų. Pvz. papildomas laikas jei kažkas nesiseka), intensyvesnę ir ypatingą. Jei klasėje mokosi mokinys su Dauno sindromu, tai klasėje turi mokytis ne daugiau, nei 8 mokiniai. Jei yra mokinys su lengva negalia, tai klasėje mokosi 20-25 vaikai. Jei klasėje yra mokinys, turintys sunkią negalią, tai klasėje mokosi ne daugiau, kaip 8 mokiniai. Mokytojai turi pagalbininkus.
Kartais būna, kad speciali mokykla vaikui yra už 100-120 kilometrų, tuomet spec. poreikių turintys vaikas lanko bendrojo ugdymo mokyklą. Suomijoje vyrauja nuostata, kad mokinys turi lankyti artimiausią mokyklą.
Lärum FDUV – tai ne pelno siekianti organizacija švediškai kalbantiems žmonėms su proto negalia ir jų šeimos nariams. Tai žmonės, kuriems reikia daugiau nei kitiems, ir ši organizacija bando tai duoti. Leidyklos darbuotojai suskirsto medžiagą pagal tam tikras programas ir leidžia švedų kalba. Čia leidžiamos pratybos, metodinės knygos mokytojams, vizualinė, motorikos vystymo medžiaga, kompensacinės kompiuterinės programos. Tiesiogiai bendradarbiaujama su mokyklomis. Leidyklos darbuotojai patys važiuoja į mokyklas ir pristato bei moko mokytojus, kaip dirbti su jų išleistomis mokymo priemonėmis. Stengiamasi leisti suprantamą, paprastą literatūrą: vengiama ilgų sakinių, nenaudoja neveikiamosios rūšies, neigiamų žodžių, sutrumpinimų.
Grožinę literatūrą verčia iš suomių į švedų kalbą ir pritaiko neįgaliesiems. Taip pat leidžia laikraštį, kurio tekste nenaudojami sudėtingi žodžiai, ilgi sakiniai, o sakinio mintis aiški ir paprasta. Taip neįgalus žmogus gali suprasti ir sudėtingą informaciją.
Darbo centras „Jupiter“ įsikūręs Vasa miesto pakraštyje. Šiame centre atlieka praktikas nuo 100 iki 200 žmonių, dirba 52 darbuotojai, kurie moko įvairių amatų, atlieka administracinius darbus. Centras turi savo kavinę, kurioje mokosi ir praktikas atlieka maitinimo įstaigose norintys dirbti žmonės. Taip pat čia yra ir parduotuvė, kurioje parduodami pačių pasiūti, sutaisyti, restauruoti įvairūs baldai, buities technika, įrankiai, drabužiai ir kiti įvairūs daiktai. Šiame centre jau nenaudojami, nereikalingi daiktai ir drabužiai „prikeliami naujam gyvenimui“, o juos pardavus finansuojama šio centro veikla. Šiame centre veikia automobilių servisas ir plovykla. Vyriausybė ir savivaldybė iš „Jupiter“ centro perka paslaugas. Tik mažą dalį finansavimo skiria vietos savivaldybė, o visa kita užsidirba patys.
Tas žmogus (neįgalus, bedarbis), kuris ateina į šį centrą, gauna darbą ir vyksta individualus ar grupinis mokymas. Čia gali jis aptarti savo problemas, išsikalbėti. Galutinis šio centro tikslas – surasti darbą ir pakelti motyvaciją mokytis.
Visi šio centro darbuotojai baigę socialinio darbo mokymus. Vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su gydytojais, aiškinamasi kliento sveikatos būklė, tai, kas padaryta ir ką dar reikia daryti, kad žmogus galėtų dirbti ir saugiai jaustis.
Taip pat šiame centre praktiką atlieka grupė buvusių kalinių. Jie yra taikūs ir grėsmės aplinkiniams nekelia. Žmogus šiame centre gali praktiką atlikti 1 metus arba 250 dienų. 2013 metais 10 % šio centro klientų įsidarbino, 42 % – pradėjo mokytis, 15% – liko bedarbiais, o apie likusius centras neturi informacijos.
„Jupiter“ darbo centre yra mokymo centras, kuris išduoda diplomus, kuriuose nurodyta, kokius darbus žmogus moka dirbti. Gavęs šį diplomą jis gali dirbti arba mokytis toliau.
Šiame centre žmogus gali išbandyti kelis darbus ir dirbti tą, kuris jam patinka.
Kristiinankaupunki miesto darbo centras veikia tokiu pat principu kaip Närpes miesto darbo centras (Jobcenter), nes yra to paties projekto dalis šiame mieste. Centro darbuotojai džiaugiasi, kad vyksta stiprus bendradarbiavimas su vietos įmonėmis ir įstaigomis, todėl pavyksta įdarbinti per metus apie 20 klientų.
Ši stažuotė projekto „Rytų Lietuvos regiono neįgaliųjų integracija į darbo rinką“ vykdytojams suteikė naujų žinių ir idėjų, bei galimybę pažvelgti į Lietuvos ir Suomijos neįgaliųjų ir bedarbių įsidarbinimo galimybes. Ne veltui Suomija laikoma socialinės gerovės šalimi. Čia socialiai atsakingas kiekvienas žmogus ir kiekviena įmonė. Visose aplankytose organizacijose buvo aiškiai matyti darbuotojų noras realiai padėti darbo ieškančiam žmogui. Įmonės suteikia darbo, kurį gali padaryti neįgalūs žmonės, nors galėtų tuos darbus dirbti ir sveiki žmonės. Suomijoje vyksta visų įmonių ir įstaigų konstruktyvus bendradarbiavimas, kad problemos būtų išsprendžiamos kuo skubiau, nes kuo anksčiau problema pastebima ir skubiau sprendžiama, tuo valstybei pigiau kainuoja.
Suomijoje suteikiama galimybė žmogui, jei jis tik nori, dirbti ir užsidirbti papildomai. Darbo biržos klientai motyvuojami dirbti nors po keletą valandų. Taip jie gali prie bedarbio pašalpos užsidirbti papildomai. Darbo centruose taip pat žmonės papildomai užsidirba prie savo pensijos ar bedarbio pašalpos.
Suomijos valstybės politika orientuota į tai, kad kiekvienas žmogus galėtų dirbti savo gebėjimus ir galimybes atitinkantį darbą, o susidūrus su įvairiomis problemomis padėti kuo greičiau jas išspręsti, kad žmogus jaustųsi saugiai ir būtų naudingas visuomenei, galėtų oriai gyventi.