Gruodžio 19 d. LR Seime buvo pritarta LR Prezidentės iniciatyva teiktam Nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymui. Iš Seimo posėdyje balsavusių 80 Seimo narių, šį įstatymo projektą palaikė net 67. NVO teisės institutas nuoširdžiai džiaugiasi, jog įstatymas sulaukė gausaus palaikymo ir viliasi, jog tai žymi naujo etapo pradžią Lietuvos NVO reglamentavime. Po LR Prezidentės pasirašymo, Įstatymas įsigalios 2014 m. balandžio mėn.

Pasak NVO teisės instituto valdybos pirmininko Ryčio Jokubausko, stipriausi šio įstatymo projekto bruožai yra tai, jog pagaliau valstybės lygmenyje turime aiškų NVO apibrėžimą, yra išskirtos viešosios ir grupinės naudos organizacijos, bei nustatyti viešojo sektoriaus ir NVO bendradarbiavimo principai. Neabejojama, jog visi šie aspektai yra ypatingai svarbūs sėkmingam sektoriaus vystymuisi.

Pagal naująjį įstatymą NVO yra laikoma „nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas“.

Įstatymo prasme NVO nelaikomi šie juridiniai dariniai: politinės partijos; profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams; susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys; sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos; šeimynos.

Nors apibrėžimo įvedimas į teisinę sistemą vertintinas kaip ypač svarbus žingsnis NVO reglamentavime, atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, šio apibrėžimo turinys yra diskutuotinas. Gruodžio 11 d. NVO teisės instituto ir VU Teisės fakulteto organizuotoje konferencijoje „NVO įstatymas: nauda ir perspektyvos“, Rytis Jokubauskas atkreipė dėmesį į probleminius šiame įstatyme pateikto apibrėžimo aspektus. Pasak NVO teisės instituto valdybos pirmininko, diskusijų kyla dėl religinių, sporto organizacijų (federacijų), verslo asociacijų ir kitų susivienijimų, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys, statuso.

Tačiau, nepaisant diskusinių klausimų, šio įstatymo priėmimas ir apibrėžimo įvedimas laikytinas labai svarbiu visam NVO sektoriui žingsniu, einant tobulesnio NVO sektoriaus reglamentavimo keliu. Todėl nuoširdžiai dėkojame LR Prezidentei bei visai LR Prezidentūros komandai už iniciatyvą bei partneriams ir kolegoms už darbą rengiant ir tobulinant įstatymo projektą.

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas

Parengta pagal www.nvoteise.lt informaciją.