Jei Forestas Gampas šiuo metu Lietuvoje būtų mokinukas, po 10 klasės mokyklą turėtų palikti. Vyrukui, turinčiam intelekto sutrikimą, 11 ir 12 klasė būtų nepasiekiamos – Lietuvoje tokiems vaikams neleidžiama baigti vidurinės.

Jų laukia du keliai – mokytis profesijos arba sėdėti namuose pas mamą.

Neįgaliesiems padedančio fondo „Algojimas“ vadovės Aušros Stančikienės teigimu, vidurinės mokyklos durys užsivėrė ne tik intelekto sutrikimų, bet ir kompleksinę negalią turintiems vaikams.

„Viename didmiestyje gyvena iki juosmens paralyžiuotas berniukas. Jis nejudina kojų, bet turi puikią galvą, yra labai protingas. Kai paklausiau jo mamos, ką darys, kai jis baigs 10 klasių, mama paaiškino, kad jie atsisakys neįgalumo – negaus neįgaliojo pensijos, bet galės eiti į mokyklą“, – pasakojo fondo vadovė.

Tokią situaciją ji vertina kritiškai. „Tai diskriminuojanti politika. Nuo gimimo neįgalieji turėtų būti ugdomi individualiai. Kažkokia komisija ar komitetas galėtų vėliau nuspręsti tolimesnę vaiko ateitį. Vaikas gali būti be galo gabus, o negalės baigti vidurinės mokyklos“, – piktinosi A.Stančikienė.

Vaikai, turintys intelekto sutrikimų ar kompleksinę negalią, po dešimtos klasės teoriškai gali rinktis specialiąsias mokyklas ir įgyti profesiją. Tačiau tokių mokyklų – vienetai.

„Tai galėtų būti ne tik mokyklos. Nevyriausybinės organizacijos irgi galėtų pasirūpinti neįgalių vaikų ikiprofesiniu ir profesiniu rengimu. Valstybė turėtų leisti, o paskui ir skatinti tai daryti“, – aiškino „Algojimo“ įkūrėja ir vadovė.

Neturi kur dėti vaikų

Labiausiai nauja tvarka, kai neįgaliems vaikams neleidžiama baigti vidurinės mokyklos, išgąsdino mokinių tėvus. Jie neturi kur dėti savo vaikų.

„Vaikams po 10 klasės reikia rinktis profesiją. Rinktis sunku visiems, o neįgaliems vaikams – ypač“, – kalbėjo Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Meškelevičiūtė.

Be to, jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimų, gali rinktis vos iš kelių galimų profesiją – virėjo, floristo, fotografo padėjėjo. Paprastai jie baigia vieną profesiją, paskui kitą, kol galiausiai apsisprendžia, ką veikti.

„Niekas nepasirūpino, kad jie po 10 klasės turėtų kur eiti. Reikia pasiūlyti daugiau profesijų ar vaikus suburti kažkur, kur jie dar galėtų pasimokyti, kol pasirinks tinkamą profesiją. Kaip tokiam vaikui po 10 klasės apsispręsti dėl profesijos? Didžiausia problema ir yra ta, kad nėra profesijų pasirinkimo, o mokinys iš mokyklos turi išeiti. Kur išeisi? Sėdi namie ir viskas“, – kalbėjo R.Meškelevičiūtė.

Populiariausia profesija – pagalbiniai darbuotojai

„Versmės“ katalikiškoje gimnazijoje anksčiau vaikai, turintys intelekto sutrikimų, mokydavosi iki pat 12 klasės. Jiems pagal poreikius būdavo pritaikomos vyresniųjų klasių mokymo programos.

„Programa būdavo adaptuota, mokinys baigdavo mokyklą ir gaudavo pažymėjimą, kad išklausė vidurinės mokyklos kursą. Tokie vaikai negaudavo brandos atestato, nestodavo į universitetus. Užtat dvejus metus turėdavo teisę būti mokykloje“, – aiškino direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Nežymų intelekto sutrikimą turintys vaikai sunkiai samprotauja, apibendrina, daro išvadas, analizuoja. Jiems lengviau atsakyti į klausimus, atlikti konkrečias užduotis.

„Po 10 klasės jiems naudingiau mokytis socialinių įgūdžių,nei likti mokykloje“, – įsitikinusi „Versmės“ gimnazijos pedagogė.

Socialinių įgūdžių klasėje vaikai mokosi darbinių įgūdžių. Dalį laiko leidžia darbo centruose, praktikuojasi įstaigose.

Intelekto sutrikimai būna nežymūs ir vidutiniai. Vaikai, kurių intelektas sutrikęs nežymiai, dažnai lanko klases kartu su sveikaisiais. Tie, kurie turi vidutinį sutrikimą, lanko specialias klases ir mokyklas. Žmonės, turintys nežymų intelekto sutrikimą, dažniausiai ruošiami pagalbiniams darbams.

Straipsnio autorė: Sigita Purytė
Straipsnio šaltinis: www.lrytas.lt