Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) 2013 spalio 9 d. posėdyje tęsė parlamentinę kontrolę dėl Valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 20 d. valstybinio audito ataskaitos „Objektyvus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymas ir efektyvi profesinė reabilitacija – vis dar siektinas tikslas“.

Šią kontrolę komitetas pradėjo 2013 m. kovo 27 d. posėdyje ir nutarė ją tęsti 2013 m. Seimo rudens sesijoje, po to, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – Tarnyba) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu parengs analizę apie neįgaliųjų skaičiaus skirtumus atskirose Lietuvos savivaldybėse ir šių skirtumų priežastis.

Tarnyba ištyrė darbingumo lygio nuo 0 iki 55 procentų (t.y. darbingo amžiaus nedarbingų ir iš dalies darbingų asmenų) paplitimą savivaldybėse. Išskirtos susirgimų grupės, dėl kurių dažniausiai nustatoma negalia: kraujotakos sistemos ligos, navikai, jungiamojo audinio ir raumenų nei skeleto ligos, nervų sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai – viso penkios grupės. Tarnyba konstatavo negalios nustatymo mažėjimo tendenciją. Pirminio vertinimo metu negalia nenustatyta 15 procentų asmenų, o pakartotinio vertinimo metu – 5,9 procentų asmenų (jiems nustatytas 60–100 procentų darbingumo lygis, t.y. kad jie yra darbingi). Pirminio vertinimo metu daugiausia negalios atvejų nustatyta Šilutės rajono savivaldybėje. Daugiausia asmenų, kuriems negalia nustatyta pakartotinai vertinant, yra Pakruojo ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Vidutiniai rodikliai pirminio vertinimo metu nustatyti dvidešimt dviejose, o pakartotinio – dvidešimt vienoje savivaldybėje.

Tyrėjai pastebėjo, kad nustatytos negalios rodikliai pakartoja sergamumo rodiklius. Negalios rodiklius lemia ne tik Tarnybos teritorinių skyrių veikla. Juos įtakoja savivaldybių gyventojų sergamumas ir amžius bei gydymo įstaigų veikla. Daugumoje savivaldybių nustatyta tiesioginė negalios priklausomybė nuo sergamumo (kuo daugiau gyventojų serga, tuo daugiau negalios atvejų nustatoma). Tarp negalios ir sergamumo kraujotakos sistemos ligomis bei onkologiniais susirgimais patikimo ryšio nenustatyta. Tarp negalios ir užimtumo tiesioginio ryšio taip pat nenustatyta. Tačiau darytina išvada, kad negalią užimtumas veikia netiesiogiai.

Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teiravosi, kokių veiksmų, atlikus analizę, ketina imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Komiteto nariai konstatavo, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema reformuota prieš aštuonerius metus; sistemos dalyvių ir atsakingų už sistemos veikimą yra daug. Domėtasi, ar Tarnyba turi teisę peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigų nustatytą asmenų diagnozę; kokia įstaiga ir kaip stebi ir kontroliuoja visos sistemos veikimą; koks yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vaidmuo šioje sistemoje; kiek Tarnybos teritorinių skyrių sprendimų ir kaip keičia Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija ir teismai; ką šioje sistemoje planuoja tobulinti Sveikatos apsaugos ministerija; ar gydytojai yra mokomi tinkamai pildyti siuntimus į Tarnybą ir ar tokių mokymų reikia; kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertina atvejus, kai nustačius negalią, asmenys išvažiuoja dirbti į kitas valstybes, ir nustačius didelę negalią, asmenys dirba daugiau nei vienu etatu. SRDK nariai atkreipė dėmesį į skirtumus atskirose savivaldybėse ir klausė apie jų priežastis. Jie pasisakė už išsamesnės analizės atlikimą ateityje.

Siekdamas pasigilinti į atliktą analizę, atkreipiant dėmesį į tas savivaldybes, kurių rodikliai labai skiriasi nuo vidutinių, SRDK nutarė tęsti parlamentinę kontrolę, ir organizuoti pasitarimus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemos veikimo, taip pat profesinės reabilitacijos sistemos veikimo. SRDK pirmininkė pasiūlė komitetui susipažinti su Lenkijos neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistema.

Posėdyje dalyvavo Valstybės kontrolės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijų, Tarnybos, Ginčų komisijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos darbo biržos, visuomenės atstovai.