Birželio 1 d., įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tiesų reikia.

Pagal naują tvarką parama bus skiriama tikslingai – tik tiems žmonėms, kuriems jos tikrai reikia, be to, žmonės bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, piniginė socialinė parama – socialinės pašalpos ir kompensacijos – turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Naujoji piniginės paramos skyrimo tvarka numato priemones, kurios skatins žmones įsitraukti į darbo rinką bei padės užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo parama atvejams.

Praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Priimtos įstatymo pataisos nustato, kad tokiais atvejais, jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo šeimos pajamos viršija ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamas pajamas (350 Lt), savivaldybė turės teisę skirti tokiai šeimai ir nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Tai skatins asmenis ieškoti darbo ir būti aktyviems, o ne gyventi vien iš pašalpų.

Įsidarbinti bus skatinama numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, jog piniginė socialinė parama nebus skiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po trijų mėnesių registracijos darbo biržoje.

Tvarka keisis ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Pagal senąją tvarką kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį. Nuo šiol savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

Taip pat pagal buvusią tvarką socialinę pašalpą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbo ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas. Po priimtų pakeitimų, socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. – 30-čia procentų, nuo 36 mėn. – 40 proc. ir t.t. Socialinės pašalpos mažinimas nebus taikomas vaikams.

Tikimasi, kad šios priemonės paskatins darbingus asmenis pačius aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose ir pan.

2012 m. Darbo birža į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų (2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių. Iš jų 22,5 proc. gauna socialines pašalpas).

Skiriant piniginę socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams daugiau teisių bus suteikta savivaldybių administracijai. Pavyzdžiui, savivaldybė turės teisę nemažinti socialinės pašalpos dydžio darbingo amžiaus darbingiems paramos gavėjams, jeigu darbo birža socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (dirbti viešuosius darbus).

Įstatymo pataisos taip pat pakoreguos ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsisakiusiems dalyvauti ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama iki bus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Taip siekiama, kad asmenys aktyviai įsitrauktų į daugiabučių namų modernizavimo procesą, tokiu būdu siekdami, kad jų būstas būtų ekonomiškas. Atitinkamai atnaujintų daugiabučių gyventojams teks mažiau mokėti už šildymą ir karštą vandenį.

Dėl piniginės paramos reikia kreiptis į savo savivaldybę.