Universalaus dizaino tyrimai – žmonių su negalia gerovei
Lapkričio 21 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga organizavo renginį „Universalaus dizaino tyrimai – žmonių su negalia gerovei“.
Renginyje buvo pristatyti tyrimai, kaip remiantis universalaus dizaino principais teikiamos sveikatos sistemos, susisiekimo paslaugos, kaip keičiasi visuomenės nuostatos ir ką dar reikia nuveikti, kad aplinka, paslaugos bei produktai taptų labiau prieinami didesnei visuomenės daliai, tarp jų ir žmonėms su negalia ar senjorams.
Dalyvių buvo arti 200! Gal dėl to, kad renginys vyko hibridiniu būdu – buvo patogu dalyvauti ir žmonėms, esantiems tolimiausiuose Lietuvos taškuose, o gal tema buvo tikrai įdomi.
Daug peno pamąstymams davė Klaipėdos universiteto profesorės bei to paties universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro vyriausiosios mokslo darbuotojos Ingridos Baranauskienės pranešimas apie paslaugų prieinamumą sveikatos sistemoje universalaus dizaino kontekste. Dažnai girdima, kad sveikatos sistemoje žmonės su negalia pasigenda elementaraus prieinamumo, juos vargina ilgos eilės pas gydytojus arba stringa net gerai neįsivažiavusi pavežėjimo į gydymo įstaigas tvarka. Kad minėtos problemos tikrai yra ir kad jos turi būti sprendžiamos, niekam nekilo abejonių.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Ana Staševičienė analizavo visuomenės nuostatas ir fizinės aplinkos prieinamumą, pristatė ANTA sukurtas informacinių technologijų įrankį, skirtą stebėti statinių prieinamumą asmenims su negalia www.stasis.lt. Paminėjo, kad laikotarpyje 2023 m. spalio mėn.- 2024 m. spalio mėn. Lietuvoje įvertinti 2684 statiniai. Iš jų 21,1 proc. (565 vnt.) yra valstybės ir jai pavaldžių įstaigų institucijos, 75. 9 proc. (2038 vnt.) savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų institucijos ir tik 3 proc. (81 vnt.) privataus sektoriaus objektas.
Pravartu buvo sužinoti kiek Lietuvoje yra ir žmonėms su negaliomis prieinamo transporto, kaip keičiasi ir gerėja susisiekimo infrastruktūra. Apie tai kalbėjo Nemunas Abukauskas, Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas darnaus judumo klausimais. Tačiau, dažnas renginio dalyvis su judėjimo negalia klausė – o kaip iki to pritaikyto autobuso nukakti? Kai kartais net iš namų ar kiemo negali su vežimėliu išvažiuoti. Žmonės kėlė klausimus ir apie viešojo transporto vairuotojų negebėjimą pažinti žmones su negaliomis, suteikti jiems tinkams paslaugas. Patirtimis apie viešojo transporto prieinamumą pasidalino Panevėžio Panevėžio Krašto Žmonių su Negalia Sąjunga (PKŽNS) vadovas Jonas Dumša ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė.
Kraštovaizdžio dizainerės Henrika Varnienė „Planas B“ privertė susimąstyti, kaip kuriama aplinka aplink mūsų namus, ar statomi gyvenamieji namai atlieps kokybinius poreikius savininkams nusenus ar patyrus negalias?..
„Daug klausimų liko neatsakyti šiame renginyje. Tačiau, tikėtina, kad pristatytos temos inspiruos ar susitirpins veiklas įvairiose institucijose, žmonių su negalia organizacijose, siekiant, kad aplinka ir paslaugos būtų organizuojamos taip, kad ne skirtų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų žmonės su negalia, vaikai, mamos ir tėčiai su vaikų vežimėliais, dviratininkai – aplinka turi būti patogi visiems“, apibendrinant sakė renginio organizatorės Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė ir Ugnė Šakūnienė.
Renginį remia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Renginys įtrauktas į Europos prieinamumo išteklių centro AccessibleEU renginių sąrašą.
Renginio pranešimai: