Žmonėms su negalia prieinama aplinka didina jų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę
Toks moto vyravo spalio 11 d. vykusiame supratimo apie prieinamumą žmonėms, turintiems negalią ar individualių poreikių, didinimo renginyje „Prieinamumas Europos Sąjungoje – užtikrintas žmonių su negalia savarankiškumas“.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) organizuotoje konferencijoje buvo daug kalbėta apie prieinamumo įvairovę. „Prieinamos turi būti ne tik patalpos, ką dažniausiai įsivaizduojame kalbėdami apie prieinamumą, bet ir išmanieji telefonai, skaityklės, bankomatai ir kiti savitarnos terminalai, transporto, banko, ryšių paslaugos, pagalbos kvietimas numeriu 112 ir kt. Prieinama turi būti ir pati informacija apie šiuos gaminius ir paslaugas, jų instrukcijos“, akcentavo Svajūnė Sirvydytė, SADM patarėja iš Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės atsakinga už Prieinamumo direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje.
Informacijos prieinamumo svarbą plėtojo informacijos prieinamumo specialistas Vilmantas Balčikonis, akcentuodamas, kad informacija turėtų būti pateikiama vartotojui tokiu būdu, kuriuo jis gali ją priimti.
Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja pristatė departamento vykdomas iniciatyvas prieinamumo srityje ir kokias galimybes prieinamumas atveria žmonėms su negalia.
Gausiausia renginio auditorijos dalis – savivaldybių atstovai. Didelis šio sektoriaus atstovų susidomėjimas, rodo, kad ieškoma žinių, siekiama informacijos. Kad ne viskas savivaldybių lygmeniu sklandu prieinamumo kontekste atskleidė tyrimas, kuri praėjusią vasarą atliko Kurk Lietuvai atstovės Rūta Marija Slavinskaitė ir Monika Belhaj. Iš konferencijoje pasidalintų skaidrių matėsi, kad daugiau nei 50 proc. savivaldybių neužtikrina net trečdalio viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos svarbios paslaugos, prieinamumo žmonėms su negalia arba tik iki 28 proc. artimos aplinkos pritaikyta asmenims su negalia. Tyrime įvardintos spragos atskleidė ir pagrindinį UD politikos trūkumą Lietuvoje – vieningos strategijos ir lyderystę prisiimančios institucijos nebuvimą.
Ana Staševičienė, Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus patarėja, universalaus dizaino koordinatorė pristatė Vilniaus miesto universalus dizaino strategiją, tikėtina, tuo įkvėpdama bei paskatindama ir kitas savivaldybes ieškoti prieinamumo sprendimų žmonėms su negalia universalaus dizaino kontekste.
Apie ekonominį ir socialinį prieinamumo naudingumą kalbėdama Ugnė Šakūnienė, LŽNS projektų koordinatorė teigė, kad prieinama infrastruktūra sukuria ekonomines galimybes, sujungdama žmones su darbo vietomis, švietimu ir paslaugomis.
Kita LŽNS projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė, pristatė projektą „Prieinama Europos sąjunga“ (AccessibleEU) ir pabrėžė, kad „tik veikiant kartu, bendradarbiaujant vartotojams, kūrėjams, sprendimų priėmėjams galima pasiekti greitesnį prieinamumo augimą. Todėl, prieinamumas, universalus dizainas turi plisti greičiau už virusą, ir prie jo platinimo galime prisidėti visi!“
Konferencijos pranešimai:
Ekonominis socialinis prieinamumo potencialas
Prieinamumo direktyva – pristatymas konferencijai
Vilniaus miesto universalaus dizaino strategija